Graikijoje auga legendinis medis, kuris dar matė Aleksandro Didžiojo imperiją

„Alyvmedžiai nuo seno gerbiami ne tik dėl vaisių ir aliejaus, bet ir dėl jų DNR užkoduotos atsparumo savybės. Šie medžiai simbolizuoja ištvermę, išmintį ir tęstinumą. Kraštovaizdyje, kuriame gamtos paslaptis dažnai užgožia laikas, Vouveso alyvmedis mums primena, kad gyvenimas kartais gali tęstis, nepaisant jokių aplinkybių“, - pabrėžė ekspertas.

Vouves alyvmedžio istorija

Vouves alyvmedis yra vienas iš seniausių gyvų alyvmedžių pasaulyje, jo amžius siekia nuo 2 000 iki 4 000 metų. Kai kuriais skaičiavimais, jis galėjo egzistuoti dar prieš tokias istorines asmenybes kaip Aleksandras Didysis ir Pitagoras.

„Skirtingai nei daugelis jaunų medžių, šis medis pasižymi ypatingu gebėjimu prisitaikyti. Stiprus, išvagotas kamienas ir sudėtingas šaknų tinklas leido jam išgyventi sausros, klimato kaitos, gaisrų ir žmonių įsikišimo laikotarpius ir toliau nešti vaisius“, - sakė Traversas.

Kokia tokių medžių paslaptis

Alyvmedžiai, tokie kaip Vouves, pasižymi neįtikėtinu reiškiniu, vadinamu vegetatyviniu arba kloniniu dauginimusi. Tokio proceso pagrindas yra „šaknų motina“ - požeminis tinklas, kuris ne tik stabilizuoja medį, bet ir leidžia jam išauginti naujus ūglius, kol antžeminė struktūra dar nepaseno.

„Šis gebėjimas atsinaujinti veikia kaip biologinė laiko kapsulė, leidžianti alyvmedžiams išgyventi aplinkos stresą, kuris priešingu atveju būtų pražūtingas mažiau prisitaikiusioms rūšims. Nesvarbu, ar medis būtų sudegintas, nukirstas kirviu, ar pažeistas, motininė šaknis ir toliau augins naujus ūglius“, - aiškino biologas.

Specialistas sako, kad per šimtmečius Vouveso alyvmedis pasinaudojo genetinio plano galia ir išaugino identiškus ūglius. Pasak Traverso, tokia kloninio dauginimosi forma yra viena veiksmingiausių gamtos strategijų, užtikrinančių išlikimą kintančio klimato sąlygomis.

„Ląstelių lygmeniu alyvmedžiai naudoja unikalius biocheminius kelius, kuriais atkuriami pažeisti audiniai ir apsisaugoma nuo patogenų. Šie mechanizmai apima antioksidantus ir į stresą reaguojančius baltymus, kurie šimtmečius išlaiko ląstelių vientisumą. Be to, šių medžių aliejus naudingas ne tik žmonėms, bet ir patiems medžiams. Jis pasižymi antimikrobinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis, kurios apsaugo medį ir prisideda prie jo biologinio „nemirtingumo“, - pažymėjo ekspertas.

Alyvmedžių universalumas

Alyvmedžiai yra ne tik senovinės relikvijos, jie taip pat labai svarbūs aplinkai ir prisideda prie žmonių gerovės. Kaip paaiškino Traversas, jų išaugintose alyvuogėse gausu polifenolių, vitaminų ir sveikų riebalų.

Tyrimai parodė, kad šie junginiai ypač gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą ir mažina uždegimą.

Be to, alyvuogių aliejaus gamyba yra gyvybiškai svarbi pramonės šaka, palaikanti tvarų žemės ūkį ir gyvybingas bendruomenes Pietų Europoje ir už jos ribų.

„Alyvuogių perdirbimas į alyvuogių aliejų atliko svarbų vaidmenį Viduržemio jūros regiono ekonomikoje ir kulinarijos tradicijose, ypač nuo antikos laikų, o plačiu mastu alyvuogės pradėtos auginti šiuolaikinėje istorijoje. Alyvuogių aliejus tradiciškai naudojamas ne tik kulinarijoje, bet ir kosmetikoje, medicinoje ir net religiniuose ritualuose. Jo vaidmuo tiek senovės apeigose, tiek šiuolaikinėje virtuvėje pabrėžia gilią kultūrinę ir praktinę alyvmedžio reikšmę“, - pabrėžė biologas.

Autorius pridūrė, kad giraitės, kuriose auga šie medžiai, taip pat yra svarbi Viduržemio jūros regiono kraštovaizdžio dalis, nes palaiko biologinę įvairovę ir vietos ekonomiką. Jie taip pat padeda išvengti dirvožemio erozijos, sulaiko vandenį ir yra įvairių rūšių buveinės.