Grybai, kurie gali maitintis auksu, aptikti Australijoje

Pirmieji pasaulyje Australijos mokslininkai įrodė, kad Fusarium oxysporum grybo kamienas naudoja aukso mikrodaleles, kai formuoja grybą. Pasirodo, aukso turinčiame dirvožemyje grybas jaučiasi daug geriau ir greičiau vystosi. 

Per metabolizmą, išskirdamas specialius fermentus, grybas transformuoja aukso daleles. Mokslininkai spėja, kad grybai išskiria specialius polisacharidus ir baltymus, kurie atkuria metalų jonus ir išlaiko gautą auksą stabilioje formoje kaip nanodaleles.

Tokiu būdu auksas virsta medžiaga, tinkama grybų micelio – specialių gijų, iš kurių susideda grybiena, augimui. Laikui bėgant auksas kaupiasi micelio viduje ir net nusėda ant gijų.

„Auksas yra toks chemiškai neaktyvus, kad šis sąveikos tipas yra neįprastas ir stebinantis“, – pažymėjo pagrindinis tyrėjas dr. Cing Bohu.

Praktinė šio atradimo reikšmė yra milžiniška. Auksas yra inertiškas metalas ir beveik nereaguoja su kitais junginiais ar gyvais organizmais. 

Atradimo rezultatai gali padėti geologams aptikti naujus požeminius telkinius. Geologinės žvalgymo bendrovės tradiciškai analizavo augalus, dirvožemį ir net vandenį, kad aptiktų aukso turtingas vietoves, tačiau aukso ieškančių grybų naudojimas atveria galimybes taikyti siauresnį ir ekologiškesnį metodą.

Be to, svarstoma galimybė naudoti grybus aukso gavyboje kosmose. Žinoma, kad asteroidose šio brangiojo metalo yra žymiai daugiau nei Žemės plutoje. Tyrėjai mano, kad mikroorganizmų kolonijos gali padėti skaidyti metalą orbitinėse uolienose.

Jei grybai galės daugintis ir perdirbti metalus esant mažai gravitacijai ir minimaliam maistui, tai gali pakeisti išteklių gavybos planavimą toli nuo Žemės.