Itin populiarios šių laikų sąmokslo teorijos (4)

Pasaulyje dar niekada negyveno tiek daug raštingų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių. Be abejo, raštingumo rodikliai skirtingose valstybėse skiriasi, pvz., Pietų Korėjoje 100 % suaugusių piliečių yra raštingi, štai Indijoje – tik 65 %. Visgi šie skaičiai yra įrodymas, kad vis daugiau žmonių turi galimybes mokytis ir gauti patikimos informacijos.

O tai raktas ne tik į geresnį, tačiau ir sąmoningesnį gyvenimą. Deja, nepaisant visuotinės pažangos ir mokslo prieinamumo, kai kurie renkasi tikėti ne moksliniais faktais, o sąmokslo teorijomis. Nors daugelis jų yra tiesiog absurdiškos, tačiau nuosekliai augančios sąmokslo teoretikų gretos koronaviruso krizės akivaizdoje gali tapti labai pavojingu reiškiniu.

Sąmokslo teoretiko portretas

Mokslininkų tikinimu, jeigu žmogus tiki viena sąmokslo teorija, jis tiki visomis. Mat žmogiškai prigimčiai būdinga ieškoti priežasties ir pasekmės ryšio, todėl kartais protas sukuria sąsajas net ten, kur jų nėra.

Ir šis faktas buvo įrodytas ne itin etišku eksperimentu. XX a. 8-ajame dešimtmetyje JAV mokslininkai savanorių grupei davė paprastų užduočių – atrinkti paveikslėlius, atlikti elementarius matematinius veiksmus, o tai darant kuris nors eksperimento dalyvių vis būdavo nestipriai pakratomas elektra.

Ką nupurtyti elektra, pasirinkdavo atsitiktinai, bet žmonės gana greitai sugalvojo paaiškinimą, kodėl vienam ar kitam dalyviui teko elektros šokas.

Taip jau yra, kad žmogui beveik neįmanoma patikėti, jog kažkas įvyksta be konkrečios priežasties. Įdomu dar ir tai, kad tie eksperimento dalyviai, kurie neva pastebėdavo ryšį tarp elgesio ir bausmės (elektros šoko), ne tik garsiai paskelbė apie savo atradimą, tačiau jautėsi savo akylumu itin patenkinti ir net patikėjo esantys gudresni už kitus.

Jie spėjo, kad tai ir buvo tikrasis mokslininkų sumanymas. Nors iš tiesų bandyta išsiaiškinti, kaip intensyvūs išoriniai dirgikliai veikia dėmesingumą ir daro įtaką testų rezultatams. Psichologai polinkį patikėti išgalvotu priežastingumu neretai tapatina su problemomis, kurias žmogus patiria mėgindamas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Linkusieji tikėti sąmokslo teorijomis paprastai save laiko kritinio mąstymo atstovais. Jiems lengviau suvokti pasaulį, kai įvardija konkretų priešą, net jeigu tai yra neva egzistuojanti turtinguosius atstovaujanti pasaulinė vyriausybė, ateiviai iš tolimojo kosmoso ar kitos sunkiai apibūdinamos jėgos.

Egzistuoja ir kita problema, kuri skatina palaikyti sąmokslo teorijas ir jas skelbiančiuosius – tai nekontroliuojama ir itin greitai (dažniausiai socialinių tinklų pagalba) plintanti informacija.

Žmogui, atsidūrusiam šiame informaciniame triukšme, iš tiesų kyla natūralus klausimas, kas yra tiesa, o kas melas.

Ne oficialiai, o patyliukais platinamą „tiesą“ dažniausiai renkasi ir tie, kurie kenčia dėl socialinės atskirties ir visuomenės nelygybės. Sąmokslo teorijos seniai rusenantį žmonių pasipiktinimą veikia it benzinas ugnį.

Sąmokslo katalizatoriai ir populiariausios teorijos

Visuomenės reakcijas stebintys mokslininkai ir viešosios komunikacijos specialistai teigia, kad krizių laikotarpiu žmonės natūraliai linkę susipriešinti.

Taip nutinka, nes vyrauja baimė dėl asmeninio saugumo, nežinia dėl ateities, tad kyla noras arba gintis, arba bent išsiaiškinti tiesą.

O sunkiausia tuomet, kai situacijos arba įvykio paaiškinimas netenkina. Pvz., dėl plintančio koronaviruso žmonėms labai sunku suvokti, kad tai natūralios kilmės virusas, kuris paplito, nes šiuolaikiniame pasaulyje žmonės daug keliauja.

Kai nėra kaltų, situacija atrodo daug pavojingesnė. Nenuostabu, kodėl kaltųjų paieškos yra vienas mėgstamiausių sąmokslo teoretikų užsiėmimų.

Visa tai dar labiau kursto nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei valdžios atstovais. Tai postsovietinėse šalyse itin gaju.

Mat vis dar gyvena net dvi kartos žmonių, kurie patyrė, ką reiškia informacijos slėpimas, propaganda ir net bausmė už kalbėjimą apie valstybei (ar valdžiai) nepalankius dalykus. Visgi valdžia nepasitiki ir prancūzai bei amerikiečiai, nors jie priespaudos nėra patyrę.

Šiais atvejais mokslininkai išskiria nepasitikėjimo bendruomene faktorių. Pvz., Skandinavijos valstybėse pasitikėjimas bendruomenės nariais kur kas didesnis nei Lietuvoje ir Prancūzijoje, tad ten isterijos ir sąmokslo teorijos plinta lėčiau.

Baimė, kad kaimynas gali norėti pakenkti, yra šnipas ar priešas, veikia kaip sąmokslo teorijų katalizatorius.

Ir jis būna net efektyvesnis nei nepasitikėjimas valdžios atstovais. Mokslininkai, analizuojantys sąmokslo teorijų plitimą, šiuo metu išskiria naująsias sąmokslo teorijas ir tikina, kad visos jos susijusios su baime ir nepasitikėjimu.

5G ryšys yra pavojingas sveikatai.

5G yra penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, pasižyminti ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

Viliamasi su šia technologija paskatinti vadinamojo daiktų interneto bei savavaldžių automobilių vystymą.

Visgi iš esmės 5G ryšys mažai kuo skiriasi nuo dabar naudojamo 4G ryšio. Tad jeigu žmogus, besinaudojantis išmaniuoju telefonu niekaip dėl to nenukenčia, problemų nepatirs ir pradėjęs naudoti 5G ryšį.

Labiausiai žmonės baiminasi, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas sveikatai, todėl padaugės vėžinių susirgimų ir kitų ligų.

Tai mokslininkai gali paneigti įrodymais: organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei 5G ryšio. Tad kol kas nereikia nerimauti dėl to, jog kompiuteris, telefonas ar išmanioji skalbyklė sukels mirtį.

Visgi Jungtinėje Karalystėje klaidinantys vaizdo įrašai apie 5G ryšį pernai privedė prie realių nusikaltimų. Visoje šalyje apgadinti bent 75 mobilaus ryšio stulpai, dažniausiai net nesusiję su penktos kartos ryšiu.

 Klimato kaita neegzistuoja.

Klimato kaitos pasekmės vis dar yra karštų ginčų objektas. Kai nieko neįtardami prieš daugiau nei dešimtmetį programišiai pavogė apie 1000 britų klimatologų elektroninių laiškų ir dalį jų paviešino, kilo politinis skandalas.

Žiniasklaida netgi ėmė kalbėti apie „klimatogeitą“, o kritikai tvirtino, kad nutekinti mokslininkų susirašinėjimai įrodo, jog klimato kaitos prognozės grįstos nepatikimais duomenimis. Nors apie planetai gresiantį pavojų Jungtinės Tautos paskelbė dar 1988 m., niekas nenorėjo tikėti, kad gyvenimo pagerėjimą atnešantys fabrikai, vienkartinės pakuotės ir iškastinis kuras gali pražudyti pasaulį.

Netikinčių antropogeniniu (žmogaus sukeltu) klimato atšilimu yra ir dabar. Visgi sąmokslo teorijos, susijusios su šiuo reiškiniu, pamažu keičiasi. Dabar populiariausios nebe tos, kurios neigia klimato kaitą, o tos, kurios paaiškina, kaip įvykus neišvengimai katastrofai susiskaldys visuomenė.

JAV žmonės visame žemyne ieško slaptų bunkerių, kuriuose tariamai nuo gamtos stichijų pasislėps turtingieji, palikę skęsti ir badauti varginguosius.

Deja, net ir dabar atitinkami tik 45 % bei 18 % JAV ir Kinijos (didžiausių teršėjų) piliečių pripažįsta, kad klimato kaita yra rimta problema.

 

COVID-19 – nerimta liga, sukurta Kinijos laboratorijose.

Pačioje pandemijos pradžioje prabildavo skeptikai, kurių argumentai skambėdavo, esą koronavirusas yra „tik lengvas gripas“. Iš esmės tokių skeptikų gretos abejojo pačiu reiškiniu ir jo rimtumu.

Jie atsisakydavo dėvėti kaukes ir riboti socialinį gyvenimą. Štai pandemijai nesitraukiant jau daugiau kaip metus, pradeda labiau abejoti ne ligos egzistavimu, o kilme. Bene populiariausia COVID-19 sąmokslo teorijų byloja, kad virusą laboratorijoje dirbtinai sukūrė Kinijos slaptosios tarnybos ir sąmoningai jį paskleidė ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Pirmasis tikslas turėjo būti ekonominis nuosmukis, o antrasis – pačių kinų sukurtų vakcinų pardavimas. Nors mokslininkai kelis kartus skelbė išanalizavę viruso genomo seką ir patikino, kad ji yra natūralios kilmės, tačiau manančiųjų, kad tai yra slaptas ginklas, vis dar yra labai daug.

Medicinos darbuotojai sąmoningai žudo pacientus.

Sąmokslo teorijos kartais susilieja į vieną ir atsiranda vis daugiau „įrodymų“. Taip nutiko su itin pavojinga sąmokslo teorija, kuria teigiama, kad medicinos įstaigose sąmoningai iš visuomenės pašalinami silpniausi jos nariai.

Iš pradžių sąmokslo teoretikai tikino, kad pacientai specialiai žalojami jiems atliekant rentgeno tyrimus, o prasidėjus COVID-19 pandemijai buvo nuspręsta, jog ligoninėms ir jose dirbančiam personalui skiriama pinigų už tai, kad „nugydytų“ pačius silpniausius.

Prie jos prisidėjo ir dar viena sąmokslo atšaka – pasakojimai apie tai, kaip medikai siūlė artimiesiems pinigų (grynaisiais), kad šie leistų užfiksuoti, jog žmogus mirė nuo kovido sukeltų komplikacijų.

Deja, bet šios teorijos itin gajos. Ir jos ne tik įžeidžia medikus, bet ir kelia žmonių nepasitikėjimą sveikatos priežiūros institucijomis. Dėl tokių įkyriai kartojamų pasakojimų vyresni asmenys baiminasi kreiptis į gydytojus net pajutę sunkius ligų simptomus.

Vaistai ir maistas pakeičiami taip, kad susargdintų.

Sąmokslo teoretikai itin mėgsta manipuliuoti tuo, ko žmogus negali išvengti. O maisto ir, deja, vaistų atsisakyti iš tiesų nėra kaip. JAV ir JK buriasi gausios bendruomenės, kurioms priklausantys žmonės ne tik patys nevartoja jokių vaistų, tačiau jų neduoda ir savo vaikams.

Jeigu žmogus atsisako išgerti tabletę nuo skausmo, tai tikrai niekam nekenkia, tačiau esant sunkioms lėtinėms ligoms vaistai yra būtini, pvz., sergant cukriniu diabetu. Kai atsisakoma tokių vaistų, ištinka mirtis arba itin sunkios komplikacijos.

Yra ir tokių sąmokslo teorijų, kuriomis bandoma įteigti, jog visas maistas apnuodijamas antibiotikais ir kitomis medžiagomis, kad žmogus taptų neatsparus ligoms. Mat iš to pelnosi vaistų pramonė ir sveikatos priežiūros sektorius.

Ši teorija itin populiari JAV, nes šioje šalyje nėra valstybinio sveikatos priežiūros sektoriaus. Medicininę pagalbą galima gauti tik tuomet, jeigu yra sudaryta draudimo sutartis su privačia draudimo bendrove.

Auganti bendruomenė

Kiekviena naujųjų sąmokslo teorijų beveik niekuo nesiskiria nuo senųjų. Jos visos atliepia žmonių poreikį gauti paaiškinimą, kodėl jų gyvenimas klostosi ne taip, kaip jie norėtų.

Tai tarsi psichologinė pabėgimo strategija. Kur kas lengviau ištverti ligą ar sunkias ekonomines sąlygas, kai dėl visų šių nelaimių galima apkaltinti konkretų priešą. Taip pat palengvėja tuomet, kai žmogus patiki, jog jis žino tiesą, o visi kiti klysta.

Todėl neigiantieji COVID-19 ligą internete dėvinčius kaukes ir besilaikančius karantino taisyklių vadina avelėmis. Neva šie žmonės yra menkesni ir kvailesnis, o štai sąmokslo teoretikas yra gudresnis kovotojas už tiesą.

Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai tikina, kad sąmokslų teoretikų gretos sparčiai auga. Tokie žmonės buriasi į privačius pokalbių kambarius internete ir net organizuoja konferencijas.

Jie vadina save visuotinio sąmokslo aukomis. O šis sąmokslas gali būti koks tik nori: nuo proto kontrolės ir kasdienio gyvenimo sekimo iki reptiloidų (ateivių rūšis) infiltracijos į valdžios institucijas.

Prie sąmokslo teorijų vystymo kartais prisideda ir mokslininkai arba valdžios atstovai. Pvz., proto kontrolės ir minčių skaitymo sąmokslų teoretikų gretos tokios gausios, kad jiems net buvo pavykę 2014 m. įtikinti vieną respublikonų kongresmeną pasiūlyti teisės aktą, draudžiantį vyriausybei naudoti psichotroninius ginklus.

Nors ši iniciatyva tikslo nepasiekė, tačiau paskatino daugelį abejojančių susimąstyti, jog visgi esama pagrindo tikėti minčių kontrolės egzistavimu. Kažkas panašaus dabar vyksta dėl karantino ribojimų.

Daugelyje valstybių yra kontroversiškai vertinamų politikų, kurie vis pasirodo parlamentuose arba televizijos ekranuose ir masėms paskelbia, kad statistika yra netikra, o ribojimai pertekliniai.

Mokslininkai mano, kad ateityje sąmokslo teorijų vis daugės, mat gyvenimo sąlygos bus vis sudėtingesnės – klimatas keisis greičiau, atsiras naujų ligų, o pasitikėjimo tiek valdžia, tiek visuomene mažės.

Įdomu

Vakcinos – kontrolės įrankis.

Šią sąmokslo teoriją turbūt žino visi.Manoma, kad visus virusus sukūrė ir paskleidė pasaulio galingieji siekdami sumažinti dykaduonių, paprastų žmonių skaičių, o vakcinos padės įdiegti technologiją, leisiančią visus kontroliuoti.

Štai taip paprastai visa pasaulio populiacija bus sučipuota ir žmonės valdomi it marionetės. Teigiama, kad milijardieriaus Bilo Geitso fondas Afrikoje tai jau padarė. O dabar atėjo kitų žemynų eilė.

Šėtoną garbinantys pedofilai valdo pasaulį.

Jau kelerius metus gyvuoja„Qanon“ sąmokslo teoriją. JAV ultradešinieji tiki idėja, esą buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovojo su šėtoną garbinančiais pedofilais, kurie slapta valdo pasaulį.

O naujasis prezidentas Joe Bidenas pats yra pedofilas ir satanistas. Įdomu tai, kad tokias idėjas apie valdžioje esančius blogiukus noriai skolinasi JK gyventojai.

Jiems nemažai įtarimų kelia ir karališkoji šeima bei premjeras Borisas Johnsonas.

Rugsėjo 11-osios išpuolis – pačių amerikiečių darbas.

2001 m. rugsėjo 11-ąją teroristai nukreipė lėktuvus į Niujorke stovėjusį Pasaulio prekybos centrą bei Pentagoną netoli Vašingtono.

Pagal oficialią versiją, šią ataką sumanė ir įvykdė tarptautinis teroristų tinklas „Al-Qaida“, o išsamesni tyrimai nustatė, kad dėl dvynių dangoraižių griūties buvo kalta ir pastatų struktūra. Tai įrodo ir tos dienos įvykių vaizdo įrašai.

Tačiau dėl įvairių naujų žiniasklaidos šaltinių kyla vis daugiau sąmokslo teorijų. Spėlionių yra įvairių, vieni mano, kad JAV valdžia, gavusi perspėjimus apie būsimą ataką, ėmėsi neefektyvių priemonių teroristams sustabdyti, kiti – jog vyriausybė surežisavo ataką, kad turėtų pretekstą pradėti karo veiksmus Artimuosiuose Rytuose.

Žemėje yra ateivių.

Apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) sąmokslo teorijos kuriamos jau daugiau nei 60 metų. 1947 m. liepos 7-ąją kažkas sudužo nedideliame Naujosios Meksikos miestelyje Rosvele.

Vyriausybė tikino, kad tąkart nukrito slapto valstybinio projekto „Mogul“ balionas, o sąmokslo teoretikai – kad ateivių erdvėlaivis. Nors nėra jokių įrodymų, kad Žemėje būtų ateivių, tačiau tikinčiųjų, jog šie slepiami Rosvele, – kiek daugiau nei 8 mln.

Žmonės niekada nesilankė Menulyje.

Keletas teorijų teigia, kad „Apollo“ astronautai nebuvo nusileidę Mėnulyje. NASA kartu su kitais norėdama įtikinti žmoniją, kad astronautai nusileido ant Žemės palydovo, sunaikino / suklastojo įrodymus, tokius kaip nuotraukas, uolienų pavyzdžius.

Tie, kurie mano, kad NASA suklastojo visus nusileidimus, savo teorijas grindžia Mėnulyje darytomis nuotraukomis: vėliava, kurią įsmeigė Buzzas Aldrinas, keistai plevėsuoja, fone trūksta žvaigždžių, o šešėliai krinta į kitą pusę, nei turėtų.

 

Š*dų straipsnis apie nieką....
Qanonas, 2021-08-05 19:53
Š*dų straipsnis apie nieką....
Qanonas, 2021-08-05 19:52
Turiu 5 draugus. 7 iš jų pasiskiepijo nuo kovido. Gaila ,bet 9 iš jų susirgo, ... 11 sunkiai,... 13-ai reikia deguonies,... 15 reanimacijoj guli,... 17 numirė. Dabar 19 iš jų su manim susisiekė ir paprašė pasakyti jums visą tiesą apie vakcinavimą ... Taigi, perduodu : Nėra jokios koronos. Ir ... Jei prieš miegą be saiko ėsit, pakils svoris. Ir ... Žemė nėra visiškai apvali ...
Vytautas, 2021-08-04 10:24
Sidebar placeholder