Karolis III pirmą kartą atvyko į Prancūziją kaip karalius

Šia perkelta kelione siekiama parodyti, kad šalių abipus Lamanšo sąsiaurio sąjunga išlieka tvirta, nepaisant po „Brexito“ kilusios politinės įtampos.

Iš pradžių kelionė buvo planuota kovo mėnesį ir turėjo būti pirmasis Karolio valstybinis vizitas į užsienį jam tapus monarchu po jo motinos karalienės Elžbietos II mirties. Tačiau vizitas buvo atidėtas dėl Prancūziją apėmusių riaušių ir streikų prieš pensijų reformas.

Pradinis maršrutas sostinėje Paryžiuje ir pietvakariniame Bordo mieste, kupinas ceremonijų ir pompastikos šalyje, per 1789 m. revoliuciją panaikinusioje monarchiją ir įvykdžiusioje mirties bausmę karaliui, iš esmės nepasikeitė.

Karalių ir jo žmoną karalienę Camillą Paryžiaus Orli oro uoste giedru rudenišku oru pasitiko ministrė pirmininkė Elisabeth Borne. Vėliau prie Triumfo arkos Paryžiaus centre karališkąją porą turėjo pasveikinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte, ten jie padės vainikus pagerbdami abiejų šalių žuvusiuosius per karą.

Po to jie įsės į kabrioletą „Citroen“ DS7 ir lydimi 136 raitų Respublikos gvardiečių Eliziejaus laukais vyks į Eliziejaus rūmus pokalbių su E. Macronu.

Vakare Macronai surengs karališkajai porai prabangų valstybinį banketą Versalyje, Prancūzijos karalių rūmuose į vakarus nuo sostinės. Į valgiaraštį įtraukti delikatesai, įskaitant mėlynuosius omarus, kuriuos kaip užkandį paruošė žvaigždė tarp virtuvės šefų Anne Sophie Pic, sakiusi, kad ją įkvėpė Karaliumi Saule vadinto Liudviko XIV pomėgiai.

Tarp vakarienės žėrinčioje Veidrodžių salėje svečių bus Charlotte Gainsbourg, aktorė ir Serge'o Gainsbourgo bei Jane Birkin dukra, britų aktorius Hugh Grantas ir buvęs futbolo klubo „Arsenal“ vadovas Arsene'as Wengeris.

Įsitvirtinti kaip monarchui

E. Macronas, kairiųjų oponentų kaltinamas, kad pats elgiasi it monarchas, greičiausiai trokš, kad renginys vyktų sklandžiai, bet neparodant pernelyg didelio pertekliaus ekonominio taupumo laikais.

Yra žinoma, kad Prancūzijos prezidentas, pastaraisiais metais bendravęs mažiausiai su keturiais Jungtinės Karalystės premjerais politiškai neramiu laikotarpiu Didžiojoje Britanijoje, palaiko stiprius asmeninius ryšius su Karoliu.

Daugelis renginių per Karolio kelionę atspindi jo visą gyvenimą trunkantį domėjimąsi aplinka, tvarumu ir biologine įvairove, taip pat jaunų verslininkų ir bendruomenių skatinimu. Tačiau drauge kelionė skirta ir Karoliui įsitvirtinti užsienyje ne kaip sosto įpėdiniui, kuriuo jis buvo daugelį metų, o kaip monarchui.

Karalienės pėdomis

Per visą vizitą netruks priminimų apie velionę karalienę, prancūziškai laisvai kalbėjusią frankofilę, per rekordinį 70 metų valdymo laikotarpį surengusią penkis valstybinius vizitus į Prancūziją. Per paskutinį jos valstybinį vizitą 2014 m. sutikimo ceremonija buvo surengta prie Triumfo arkos. Per pirmąjį 1957 m. ji pietavo su prezidentu Rene Coty Versalio Veidrodžių salėje.

Ketvirtadienį Karolis kreipiasi į įstatymų leidėjus Prancūzijos Senate, ir vėl pasekdamas savo motinos, tą patį padariusios 2004 m., pėdomis.

Per valstybinį vizitą 1992 m. karalienė taip pat dvi dienas praleido Bordo mieste, kuris viduramžiais buvo Anglijos valda.

Karolio vizitas pratęs Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako žingsnius atkuriant kaimynių santykius po įtampos, kurią sukėlė JK pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

E. Macrono santykiai su R. Sunako pirmtaku Borisu Johnsonu buvo ypač dygūs, pranešta, kad šis jį išvadino „klounu“, kai 2020 m. sausį išvedė JK iš Europos Sąjungos, visoje šalyje liūliuojant Didžiosios Britanijos vėliavų jūrai ir skambant žodžiams apie britų išskirtinumą.

Taip sutapo, kad Karolis atvyko kitą dieną, kai E. Macronas surengė derybas su britų opozicijos lyderiu Keiru Starmeriu, kurio Leiboristų partija vis labiau tiki savo galimybėmis išstumti konservatorius iš valdžios.