Kelias į sveiką senėjimą: kaip įgyti psichologinį atsparumą nedidelėms problemoms

Senėjimas yra natūralus procesas, kuris neišvengiamai lydi mūsų gyvenimą. Tačiau tai, kaip jį suvokiame ir išgyvename, labai priklauso ne tik nuo fizinės būklės, bet ir nuo mūsų psichologinės sveikatos. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame stresas tapo nuolatiniu kasdienybės palydovu, gebėjimas išlikti ramiam ir subalansuotam net ir nedidelėse situacijose yra tikrasis raktas į harmoningą, aktyvų ir ilgą gyvenimą.

Maži kasdieniai rūpesčiai - eilė parduotuvėje, nedidelis buitinis konfliktas, vėlavimas kelyje - atrodo nesvarbūs, tačiau ilgainiui jie gali susikaupti ir paveikti bendrą savijautą, išprovokuoti nuovargį, nerimą ir sumažėjusį gyvybingumą. Štai kodėl psichologinis atsparumas kasdieniam stresui yra labai svarbus, ypač vidutiniame ir vyresniame amžiuje. Apie tai pranešė Kolorado valstijos universitetas.

Kasdieniai stresoriai

Kalbama ne apie didelius sukrėtimus, o apie mažas kasdienes situacijas, kurias paprastai laikome "nereikšmingomis":

   konfliktai šeimoje ar su kaimynais;

   transporto spūstys, transporto vėlavimas;

   eilės parduotuvėse ar poliklinikose;

   nedideles buitines problemas - sugedo virdulys, pamiršo nupirkti duonos ir pan.

Ir nors atrodo smulkmenos, pasikartojantys tokio pobūdžio stresai turi kaupiamąjį poveikį - išsekina nervų sistemą, mažina imunitetą ir net gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

Psichologinis atsparumas

Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo sunkumų ir greitai atkurti emocinę pusiausvyrą. Atsparumas apibūdinamas kaip dinamiškas procesas: jei žmogus sugeba veiksmingai reaguoti į sunkumus, jis sustiprina vidinius išteklius, kurie padeda susidoroti su sunkumais ateityje. Išvertus į paprastą kalbą: kiekviena mūsų sėkminga reakcija į stresą yra mūsų psichikos „treniruotė“.

Mokymosi įveikti nedidelį stresą svarba

   Žmonėms, kurie net ir į nedideles situacijas reaguoja nepagrįstai emociškai, ilgainiui kyla didesnė rizika susirgti depresija, nerimo sutrikimais, hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

   Jie taip pat dažnai turi miego, mitybos problemų, kenčia nuo lėtinio nuovargio.

   Kartu emociškai stabilūs žmonės ne tik „mažiau nervinasi“ - jie ilgiau išlaiko fizinę sveikatą, turi geresnę atmintį ir gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.

Kaip ugdyti psichologinį atsparumą

Kasdien judėkite

Fizinis aktyvumas mažina streso hormono kortizolio kiekį. Užtenka kasdien bent 10 minučių aktyvumo (greito ėjimo, mankštos, šokių), kad emocinė reakcija į stresą būtų ne tokia aštri. Optimalu - 150-300 minučių per savaitę, kaip patariama šiuolaikinėse medicinos rekomendacijose.

Nevenkite žmonių

Vienatvė yra stiprus streso veiksnys. Ji didina nerimą, prisideda prie lėtinio streso vystymosi. Išeikite iš namų, ieškokite interesų grupių, kursų, renginių savo bendruomenėje - net paprastas bendravimas su naujais žmonėmis gali tapti „vakcina“ nuo lėtinės įtampos.

Užsiimkite hobiu

Darykite tai, kas teikia džiaugsmą - neatsižvelgdami į naudą ar produktyvumą. Mezgimas, maisto gaminimas, sodininkystė, skaitymas, piešimas, vaikščiojimas - visa tai sudaro teigiamą foną psichikai. Svarbu: neatidėkite malonumo „vėlesniam laikui“.

Pastebėkite ir paragaukite malonių akimirkų

Gebėjimas sutelkti dėmesį į gėrį, net ir sunkiomis dienomis, yra vienas iš psichologinio atsparumo pagrindų. Užsirašykite dienoraštyje 3 gerus dienos įvykius, paragaukite stiklinės arbatos, atkreipkite dėmesį į aplink esantį grožį - tai padės psichikai „persikrauti“.

Pasirūpinkite miegu

Dėl miego trūkumo tampame dirglesni ir prasčiau kontroliuojame emocijas. Išbandykite: - miegoti miegoti, kai miegame, o ne miegoti:

   Užmigti ir pabusti tuo pačiu metu;

   valandą prieš miegą išjunkite ekranus;

   prieš miegą nevalgykite sunkaus maisto;

   sukurti miegamajame tamsą ir tylą.

Gyvenimas be streso yra iliuzija. Tačiau gyvenimas, kuriame išmokote valdyti savo emocijas, ramiai ir oriai priimti kasdienius iššūkius, yra visiškai realus. Psichologinis stabilumas yra tarsi raumuo: jį galima ir reikia treniruoti. Ypač svarbu tai daryti vidutiniame ir vyresniame amžiuje, kad ir kūnas, ir protas išliktų sveiki. Atminkite, kad laimė suaugus prasideda nuo vidinės pusiausvyros. O kasdienis darbas su savimi yra geriausia investicija į ilgą, aktyvų ir ramų gyvenimą.