Klaipėdiečio kelionė po Estiją: trys dienos įspūdžių, kurių nepamiršiu visą gyvenimą

Kai iš kolegų žurnalistų sulaukiau kvietimo kartu vykti į infoturą po man negirdėtus ir neregėtus Estijos miestus ir miestelius, nė kiek nesudvejojau ir pasakiau: „Bandom. Daug kartų esu keliavęs po Latvijos įvairius miestus ir miestelius, o ką aš žinau apie Estiją - ogi beveik nieko. Iki tol man teko lankytis tik Estijos sostinėje Taline.“

Iš tiesų, kelione nė kiek nenusivyliau, o patirtų įspūdžių ir vaizdų - nors vežimu vešk.

Aš mėgstu sakyti, kad gyvenimą žavų ir įdomų daro ne turtai ir daiktai, o tai, kas išlieka ilgam atmintyje. Būtent kelionės, man asmeniškai, ir suteikia neišdildomo žavesio, įspūdžių ir gyvenimiškos patirties.

O Estijoje pasisemta ne tik įspūdžių, bet susipažinta su išties nuoširdžiais, itin darbščiais, kūrybingais ir savo darbą mylinčiais žmonėmis.

Viena iš tokių - dokumentinių filmų režisierė ir rašytoja, Vežimėlių muziejaus ir istorinės rezidencijos Estijos Keru kaime įkūrėja Aliona Suržikova.

Būtent mūsų vizitas Estijoje prasidėjo būtent nuo vizito jos įkurtame Vežimėlių muziejuje.

Nustebino šios moters kūrybiškumas ir aistra veiklai, kurią ji atlieka. Nors A. Suržikova Estijoje - tikra žvaigždė, pelniusi daugybę įvairių apdovanojimų už savo kuriamus filmus ir atliekamą veiklą, tačiau jos paprastumas, nuoširdus bendravimas pavergė mūsų, keliautojų iš Lietuvos, širdis.

Jos puoselėjamame Vežimėlių muziejuje - įspūdinga kolekcija: apie 300 vaikiškų vežimėlių iš 47 pasaulio šalių: nuo XVIII amžiuje Anglijoje pagamintų prototipų ar centrinės Europos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos aukštuomenės naudotų iki šiuolaikiškų vežimėlių, skirtų dvyniams, tryniams ar net ir keturiems naujagimiams vežti.

Šis muziejus apie 400 gyventojų turinčiame Keru kaime, kurio pavadinimas išvertus iš estų kalbos reiškia Vežimėlių kaimas, - tikras šedevras. Jis lankytojams duris atvėrė prieš 7 metus ir kasmet vis pildosi naujais eksponatais. Skelbiama, kad vien praėjusiais metais šį muziejų aplankė per 8 tūkstančius įvairių pasaulio šalių lankytojų.

Įdomu tai, kad A. Suržikova restauravo šalia muziejaus esantį apleistą namą ir įrengė istorinę rezidenciją-svečių namus, kur gali apsistoti visi norintieji.

Garsios režisierės sumanumas išties stebina: svečių namų kambariuose tiesiog pulsuoja istorija. Kiekvienas kambarys įrengtas pagal tam tikrą laikmetį: pagal pageidavimus gali išsirinkti, pavyzdžiui, kambarį, įrengtą pagal 1920, 1930, 1960, 1980 metų interjerą.

Ir kambariuose apgalvota kiekviena smulki detalė, kiekvienas daiktas, kiekvienas akcentas, kuris atitinka būtent tą laikmetį.

Kadangi aš pats gimęs 1984 metais, tai man didelį įspūdį paliko 1980 metų stiliumi įrengtas kambarys, tarsi buvo sugrįžta į vaikystę: ant sienos kabantis kilimas, senovinės sekcijos, to laikmečio televizorius, radijas ir net žaidimai, su kuriais leidome vaikystės dienas. Kiekviena detalė itin tiksli ir smulkiai apgalvota.

Šiuose svečių namuose nakvojome dvi naktis ir visą tą laiką stebėjau kiekvieną detalę, kiekvieną daiktą ir negalėjau atsistebėti.

Tada pagalvojau: na, tokius dalykus gali sumąstyti tik išties talentinga ir sumani asmenybė, o jos sukaupta senovinių vežimėlių ir svečių namuose esančių daiktų kolekcija - neįkainojama.

Nenuostabu, kad 2019 metais Vežimėlių muziejus pagal lankytojų pasitenkinimą paskelbtas populiariausiu muziejumi Jarvamos apskrityje. 2020-aisiais Aliona, aplink ją ir muziejų susibūrę savanoriai, Keru kaimo gyventojai gavo prizą kaip geriausia regione nevyriausybinė organizacija.

Be to, pernai A. Suržikovai Estijos prezidentas įteikė „2023 metų misijos“ apdovanpjimą, o šiemet Keru kaimas ir jame esančios įdomybės paskelbtos „Geriausia turistine vieta Jarvamos regione 2024“.

Rekomenduočiau tai savo akimis pamatyti kiekvienam. Juolab kad kelias nuo Lietuvos - ne toks jau ir milžiniškas.

Per tas tris dienas Estijoje teko maloniai stebėtis daugybę kartų: aplankyta istorija pulsuojanti Paidės Šventojo Kryžiaus bažnyčia, Paidės muziejus, Wittenstein veiklos muziejus, įspūdingas praėjusiais metais baigtas statyti šiuolaikiškas po stogu esantis dirbtinės dangos futbolo aikštynas, „Tosikanu“ atostogų centro viena iš svečiams siūlomų pramogų - safaris, kur būriais gyvena laukiniai elniai, danieliai ir kiti miško gyventojai.

Neišdildomas įspūdis juos, susibūrusius po keliasdešimt į būrius, stebėti vos iš kelių metrų iš specialiai lankytojus vežiojančio transporto - vintažinio „PAZ“ markės autobuso.

Šio centro vadovas Tonu Steinberg pasakojo, jog tūkstantį hektarų užimančioje teritorijoje gyvena apie 500 elnių.

Man, mėgėjui važinėti dviračiais, itin didelį įspūdį paliko Vatsu miestelyje įkurtas Estijos dviračių muziejus bei pagal mano įgytą profesiją - žurnalistiką - nepraleidau progos Tiuri mieste aplankyti veikiantį Estijos žiniasklaidos muziejų.

Šiuose muziejuose istorinių eksponatų ir įdomybių - tūkstančiai. Tiesiog vaikštai po šiuos muziejus ir stebiesi, kaip evuliucionavo dabartinis pasaulis ir kaip šiuolaikinė technika pažengė į priekį.

Visas aplankytas Estijos vietas ir patirtus įspūdžius neužtektų vietos suguldyti į viso laikraščio puslapius.

Tiesiog tie, kas nesilankėte Estijoje, rekomenduoju plačiau pažinti šią šalį ir pajusti žmonių svetingumą.

Tiesa, dar labai malonų įspūdį paliko Tiuri miestelyje gyvenanti lietuvė Kazimiera Vellemaa. Ji, sužinojusi, kad atvyksta lietuvių delegacija, savanoriškai sutiko atvykti ir vertėjauti ekskursijose ir artimiau supažindinti su Estija. Šios senjorės geras humoro jausmas, nuoširdumas, energija, sukauptos žinios ir mokėjimas su kiekvienu bendrauti pakerėjo visą po Estiją keliavusią lietuvių delegaciją.

Rekomenduočiau tai savo akimis pamatyti kiekvienam. Juolab kad kelias nuo Lietuvos - ne toks jau ir milžiniškas.