Kokius vaistus vasarą reikėtų vartoti ypač atsargiai?

Dėl tam tikrų vaistų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų ir saulės sąveikos gali kilti viena iš trijų nepageidaujamų pasekmių – fototoksinė, fotoalerginė reakcija ar egzema.

Tos pačios rizikos gresia ne tik mėgstantiems pasimėgauti natūraliomis saulės voniomis, bet ir lankytis soliariumuose, nes jie skleidžia žalingą ultravioletinę (UV) spinduliuotę.

Ką reikia žinoti apie gresiančias rizikas?

Vaistininkai akcentuoja, kad dažniausiai pasireiškia fototoksinės reakcijos, kurias išprovokuoja bet kokia vartojamo vaisto forma: geriama, leidžiama ar tepama ant tam tikros kūno vietos.

 Įprastai ši reakcija atsiranda per kelias valandas toje vietoje, kuri buvo neapsaugota (neuždengta) nuo tiesioginių UV spindulių.

Pasireiškus fototoksinei reakcijai, oda parausta, ištinsta, ją peršti, gali atsirasti nemalonus dilgčiojimas, pigmentinės dėmės, vandeningos pūslės ar labai stiprus nudegimas.

Nustojus naudoti ar vartoti vaistą, prasideda gijimo procesas, tačiau gali nutikti taip, kad reakcijos sukelti padariniai po to bus jaučiami dar ilgai.

Daugiausiai fotoalerginių reakcijų sukelia išoriškai vartojami – tepami – vaistai, tačiau jos apie save „praneša“ ne iš karto: po kontakto su tiesioginiais UV spinduliais gali praeiti ir keletas dienų.

Pasireiškus šiai reakcijai, odą išberia, vargina jos niežėjimas, pleiskanojimas, gali atsirasti į dilgėlinę panašios raudonos dėmelės.

Priešingai nei fototoksinės reakcijos atveju, gali būti pažeistos ir tos kūno vietos, kurios neturėjo sąlyčio su UV spinduliais.

Vaistininkai sako, kad dėl tam tikrų vaistų ir UV spinduliuotės sąveikos gali kilti ir egzema – uždegiminė odos liga, kuri įprastai vadinama dermatitu.

Ji dažniau pasireiškia persirgusiems šia liga, nes jų oda yra itin jautri įvairių išorinių veiksnių, tarp jų UV spinduliuotės ir karščio, poveikiui. 

Kilus egzemai, odą pradeda niežėti, ji išsausėja, pleiskanoja, gali atsirasti skaidraus skysčio pripildytos pūslelės.

Vaistai, kurių sąveika su UV spinduliais – pavojinga

Ekspertai išskiria pagrindines vaistų grupes, kurių sąveika su UV spinduliuote organizmą veikia neigiamai ir sukelia nepageidaujamas reakcijas:

antibiotikai – ciprofloksacinas, levofloksacinas ir doksiciklinas;

padidėjusį kraujospūdį mažinantys vaistai, pavyzdžiui, diltiazemas;

cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai, pavyzdžiui, simvastatinas ir atorvastatinas;

vaistai, reguliuojantys cukraus kiekį kraujyje, pavyzdžiui, glipizidas;

vaistai, skirti sutrikusiam širdies ritmui atstatyti, pavyzdžiui, amjodaronas;

kai kurie tricikliai antidepresantai, pavyzdžiui, amitriptilinas, anafranilis, ar tokie augaliniai vaistai nesunkiems depresiniams sutrikimams lengvinti kaip jonažolės preparatai;

kai kurie geriamieji kontraceptikai;

skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas;

šlapimo išsiskyrimą iš organizmo skatinantys vaistai tokie kaip hidrochlorotiazidas ir furosemidas;

antimaliariniai vaistai – chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas;

vaistai nuo alergijos – cetirizinas ir loratadinas;

aknei gydyti skirtas izotretinoinas ir išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

Saugiam vartojimui – vaistininkės patarimai

Anot ekspertų, vasarą geriausia nutraukti jautrumą UV spinduliuotei didinančių vaistų vartojimą ar pakeisti juos nekeliančiais rizikos sveikatai, tačiau, jeigu to padaryti nepavyksta – svarbu laikytis keleto esminių taisyklių. 

Jos padės išvengti galinčių kilti nepageidaujamų reakcijų.

Jeigu vis dėlto vasarą tenka vartoti kai kuriuos vaistus, pirmiausia būtina prieš tai atidžiai susipažinti su informacija, kuri pateikiama jų pakuotėje esančiame lapelyje ir laikytis įvardytų nurodymų.

Taip pat svarbu:

likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką pasirūpinti apsauga nuo saulės: kūną ištepti priemone su SPF30, o veidą – SPF50;

nepamiršti priemonių aplikuoti papildomai kas kelias valandas;

nešioti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės;

vilkėti šviesius, natūralaus audinio drabužius, kurie dengtų kuo daugiau odos;

vengti saulės atokaitos ir kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje, ypač kaitriausiu metu – nuo 10 iki 16 valandos.

• Klausiate - atsakome: 4 geriausi būdai, kurie padės išvengti kepenų vėžio
• Miegojimas dieną siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir padidėjusia insulto rizika
• Ką derinti tarpusavyje: 7 maisto produktų deriniai - itin naudingi organizmui
• Vaikiną apžiūrėję medikai rado retą onkologinę ligą: kojos piršte – piktybinis navikas
• Milita Daikerytė: „Bėgimas padeda susitvarkyti su nereikalingomis emocijomis“