Kovo 3-iąją vardo dieną švenčia

Daukantas

Lietuviškas dvikamienis vardas, sudarytas iš šaknų dau- („daug, gausus“) ir kant- („kantrus“, „pakęsti“).

Reikšmė: „labai kantrus“, „turintis daug kantrybės“.

Dažniau žinomas kaip pavardė (pvz., istorikas Simonas Daukantas), tačiau naudojamas ir kaip vardas. 

Gunda

Tai gali būti trumpinys arba savarankiškas vardas. Yra dvi kilmės versijos: lietuviškas vardas (susijęs su žodžiu „gundyti“) arba germaniškas (iš gund – „kova“).

Reikšmė: „viliotoja“ arba „kovotoja“ (priklausomai nuo kilmės).

Kunigunda

Senas germaniškas vardas (vokiečių Kunigunde), kilęs iš senovės vokiečių kalbos žodžių kunni („giminė, klanas“) ir gund („kova, karas“).

Reikšmė: „kilusi iš karingos giminės“, „kilminga kovotoja“, „giminės gynėja“.

Šv. Kunigunda Liuksemburgietė buvo Šventosios Romos imperijos imperatorė, valdžiusi prieš tūkstantį metų, vėliau tapusi šventąja. Ji globoja Lietuvą, Lenkiją, Bambergą, Bambergo Arkivyskupiją ir Liuksemburgą.

Nona, Nonita

Dažniausia vardo Nona kilmė siejama su lotynišku žodžiu nonus, reiškiančiu „devintas“. Senovės Romoje šis vardas tradiciškai būdavo suteikiamas devintajam vaikui šeimoje.

Romėnų mitologijoje Nona buvo viena iš trijų likimo deivių (parkų), atsakinga už žmogaus gyvenimo siūlo verpimą jo gimimo akimirką. Ji taip pat laikoma nėštumo ir gimimo deive.

Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad vardas gali būti kilęs iš egiptiečių kalbos ir reikšti „šventoji“ arba „pašvęsta Dievui“.

Nonita - mažybinė forma iš Nona, meilus kreipinys.

Tulė

Tai lietuvių kilmės moteriškas vardas, dažniausiai kildinamas kaip trumpinys iš senųjų lietuvių (prūsų) dvikamienių vardų (pvz., Tulgauda, Tulgeda, Tulkanta).

Vardo šaknis tul- siejama su prūsų kalbos žodžiais, reiškiančiais „daug“, „tūlas“, „dažnas“ arba „daugelis“.

Tulgauda, Tulgaudas

Tai senovės lietuvių (baltų) kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų tul- („tūlas“ – „dažnas, daugelis“) ir gaud- („gaudyti“, „gaudus“ – „skambus, garsus“).

Vardai interpretuojami kaip „tas, kuris dažnai garsėja“ arba „daugelio gaudomas (pažįstamas)“. 

Tulkanta, Tulkantas

Tai reti dvikamieniai vardai, kilę iš senosios prūsų ir lietuvių kalbų. Vardai sudaryti iš šaknų tul- („tūlas“ - „dažnas, daug“) ir kant- („kantrus“).

Bendra reikšmė suprantama kaip „ištvermingas, kantrus“, „daug ištveriantis“. 

Tulmina, Tulminas

Lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, kildinami iš senovės lietuvių (prūs) kalbos komponentų: tul- („tūlas, dažnas, gausus“) ir min- („minėti, minimas“). 

Vardai reiškia „dažnai minimas“ arba „gausiai minimas“.

Tulvirda (-ė), Tulvirdas

Tai reti lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš dalių tul- („tūlas, dažnas“) ir vird- (iš prūsų kalbos žodžio wirds, reiškiančio „žodis“). 

Vardai simbolizuoja žmones, kurių žodis yra dažnas, svarus ar įsimintinas - „dažnai žodį tariantis“. 

Uosis

Lietuviškas vardas iš medžio (uosis) pavadinimo.

Reikšmė: „tvirtas kaip uosis“, vardas simbolizuoja stiprybę ir ilgaamžiškumą.