Mokslininkai pelėms įdėjo žmogaus „kalbos geną“: rezultatas buvo netikėtas

Mokslininkų grupė savo tyrime teigė, kad genetinė modifikacija stipriai paveikė pelių vokaliaciją. Jie teigė, kad gavo stebinančių duomenų apie balso komunikacijos evoliuciją.

„Visos pelės skleidžia ultragarsinius cypimus, kreipdamiesi į savo motinas, o kalbos tyrinėtojai įvairius cypimus klasifikuoja kaip keturias „raides“ – S, D, U ir M. Mes pastebėjome, kad kai „transliteravome“ pelių cypimus su žmogui būdingu (kalbos geno) variantu, jie skyrėsi nuo laukinių pelių cypimų. Kai kurios „raidės“ pasikeitė“, – pasakojo tyrimo autorius ir Rokferlerio universiteto molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas Robertas B. Darnellas.

Mokslininkai pažymėjo, kad pasiekusios brandą, genetiškai modifikuotos pelės parodė dar įdomesnių pokyčių. Bandydamos pritraukti potencialų partnerį, patelės skleidė sudėtingesnius aukšto dažnio garsus nei kontrolinės grupės graužikai.

Tyrėjai paaiškino, kad šie pokyčiai susiję su NOVA1 geno mutacija. Būtent jis koduoja neuroonkologinį ventralinį antigeną 1 (NOVA1) baltymą. Jų teigimu, kiti genai ir aplinkos veiksniai tikriausiai taip pat susiję su sudėtingos balso komunikacijos atsiradimu. Vis dėlto būtent geno NOVA1 poslinkis turėjo didžiausią įtaką eksperimento eigai.

Leidinyje paaiškinta, kad šis genas randamas įvairiausių gyvūnų. Žmogaus variantas sukelia vienos aminorūgšties, izoleicino, pakeitimą valinu 197 pozicijoje (I197V) baltymų grandinėje NOVA1.

„Mūsų duomenys rodo, kad šiuolaikinių žmonių protėvių populiacija Afrikoje išsiugdė žmogaus variantą I197V, kuris vėliau tapo dominuojantis, galbūt dėl to, kad suteikė pranašumų, susijusių su balso komunikacija. Vėliau ši populiacija paliko Afriką ir išplito po visą pasaulį“, – pasakojo Robertas B. Darnellas.

Ar gyvūnai moka skaičiuoti

Anksčiau mokslininkai pasakojo, ar gyvūnai moka skaičiuoti. Jų teigimu, kai kurios rūšys turi kiekybės pojūtį.

Džordžijos valstijos universiteto psichologijos profesorius Maiklas Beranas pasakojo, kad toks gebėjimas padeda gyvūnams rasti daugiau maisto. Pavyzdžiui, medusinės bitės skaičiuoja orientyrus kelyje į nektaro turinčias gėles, o vorai stebi, kiek vabzdžių pateko į jų tinklą.