Mokslininkai rado užuominų apie ilgaamžiškumą, ištyrę 117 metų moters DNR

Nepaisant garbingo amžiaus, Marija Branyas išlaikė gerą sveikatą, buvo aktyvi, tačiau jai taip pat pasisekė su genetika.

Nors neįmanoma sustabdyti laiko, šimtamečiams, sulaukusiems 110 metų, dažnai pavyksta atitolinti neišvengiamą pabaigą, rašo Science Alert.

Atlikę vienos seniausių pasaulio gyventojų – Marijos Branyas – sveikatos analizę, mokslininkai nustatė, kad viena iš priežasčių, kodėl ji sulaukė 117 metų, buvo itin „jaunas“ jos genomas.

Publikacijoje teigiama, kad kai kurios retos jos genetinės variacijos siejamos su ilgaamžiškumu, stipria imunine sistema bei širdies ir smegenų sveikata.

Ispanijos mokslininkai žurnale Cell Reports Medicine nurodo, kad šiuos atradimus jie naudoja tam, kad „iš naujo pažvelgtų į žmogaus senėjimo biologiją, pasiūlytų sveiko senėjimo biomarkerius ir potencialias strategijas gyvenimo trukmei pailginti“.

Rezultatai buvo gauti iš kraujo, seilių, šlapimo ir išmatų mėginių, kuriuos Branyas savanoriškai pateikė prieš mirtį 2024 m., kai ji buvo laikoma vyriausia pasaulio žmogumi.

Barselonos Žozefo Karreraso leukemijos tyrimų instituto komanda pastebėjo, kad Branyas ląstelės „elgėsi“ taip, lyg būtų daug jaunesnės už jos chronologinį amžių. Ji pranoko vidutinę Katalonijos moterų gyvenimo trukmę daugiau nei 30 metų.

Nepaisant amžiaus, jos širdies ir kraujagyslių sistema buvo puikios būklės, uždegimo rodikliai – labai žemi. Jos imuninė sistema ir žarnyno mikrobiomas priminė daug jaunesnių žmonių rodiklius. Net 117 metų ji turėjo labai žemą „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų lygį ir itin aukštą „gerojo“ cholesterolio rodiklį.

Manoma, kad šie veiksniai padėjo išsaugoti puikią sveikatą ir neįprastą ilgaamžiškumą.

Branyas gyveno aktyvų intelektualinį, socialinį ir fizinį gyvenimą, tačiau jai taip pat pasisekė su genetika. Neatmetama, kad ilgaamžiškumui įtakos turėjo Viduržemio jūros dieta, gausi jogurto, tačiau svarbų vaidmenį suvaidino ir įvairūs genetiniai bei aplinkos veiksniai.

Mokslininkai pastebėjo „reikšmingą“ telomerų eroziją – tai chromosomų galai, saugantys mūsų genetinę medžiagą. Jų trumpėjimas siejamas su didesne mirties rizika. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tarp vyriausių žmonių telomerai nėra patikimas senėjimo biomarkeris. Gali būti, kad labai trumpos telomeros Branyas suteikė pranašumą – greičiau mirštančios ląstelės neleido daugintis vėžinėms.

Vis dėlto pabrėžiama, kad tyrimai, paremti vieno žmogaus pavyzdžiu, nors ir išskirtinio, yra riboti – norint daryti platesnes išvadas, reikia didesnių tyrimų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder