1991 m. pasibaigus ypač žiauriai komunistinio rėžimo įtampai, Albanijos sienos pravėrė savo vartus.
Pirmieji smalsuoliai turistai šiame mistiniame krašte surado žemę, kurioje vis dar galiojo senoviniai elgesio kodeksai, o po pusiau pamirštus senovės graikų ir romėnų griuvėsių plyšius, kiaurai švilpė vėjas.
Praėjus ketvirčiui amžiaus po komunistinių pančių nusimetimo, stulbinantys Albanijos kalnų peizažai, griuvėsiais pavirtusios kadaise buvusios pilys, šurmuliuojanti ir gyvybinga sostinė bei smėlėti paplūdimiai, drąsiai konkuruoja su likusia Viduržemio jūros pakrante.
Albanija – tarp Rytų ir Vakarų pasaulių
Albaniją galima įvardinti kaip vartus į Balkanų pusiasalį. Būtent dėl krašto unikalios lokacijos, jame susiduria Romos, Bizantijos, senovės Graikijos ir Osmanų civilizacijos, ko pasėkoje Albanijos istoriniame palikime marguliuoja tiek daug architektūros stilių bei kultūros akcentų.
Nemažai šalies vietų yra įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o bizantiškieji vienuolynai, didingos viduramžių pilys ir išlikusios tvirtovės yra tikras krašto pasididžiavimas.
„Devyniasdešimtieji Albanijoje buvo beprotiškas laikotarpis – neramumų ir masinės migracijos periodas, o tam tikru momentu keletas rajonų atrodė kaip favelos iš Brazilijos gilumos.
Tačiau, dabar šis kraštas sparčiai juda į priekį, o jo infrastruktūra modernėja sulig kiekvienais metais. Įdomus niuansas, jog buvusio rėžimo palikimas tapo patraukliu turizmo objektu – na, pavyzdžiui, Albanijos bunkeriai, kurių šalyje yra keli šimtai tūkstančių, kadangi buvęs paranojiškasis diktatorius Enveras Hodža užsimojo kiekvienai albanų šeimai pastatyti po vieną.
Dabar šie bunkeriai yra neatsiejama Albanijos kraštovaizdžio dalis, tapusi originalia atrakcija keliautojams iš viso pasaulio“, – pasakoja „Itaka“ atstovė Miglė Rakauskaitė
Įspūdinga sostinė ir dar įspūdingesnė Albanijos gamta
Albanijos sostinę Tiraną galima pasiekti galima vos per 3 valandas.
„Tirana – didžiausias Albanijos miestas, stebinantis įstabia architektūra. Mane iš karto pakerėjo Tiranos spalvingumas ir lengvas chaotiškumas bei kalnų peizažai, mat sostinė įsikūrusi Dajti kalno papėdėje.
Skaisčiai spindinčios saulės spinduliai apšvietė neaukštus, vos kelių aukštų pastatus. Kaip vėliau paaiškėjo, toks sprendimas taikomas dėl dažnų žemės drebėjimų. Kainos mieste nedidelės, o turistų srautas dar nėra toks masinis, kaip kaimyninėje Kroatijoje ar Graikijoje“, – pasakoja kelionių organizatoriaus atstovė.
Patys albanai savo tėvynę vadina „Erelių kraštu“ (alb. „Shqipëria“), mat šių paukščių Albanijoje netrūksta, kadangi Albanija turi tyrą, žmogaus rankų nepaliestą gamtą! Gamta čia iš ties įspūdinga – iš vienos pusės Albaniją supa kalnai, o iš kitos pusės 450 km vinguriuoja pakrantės linija, kurią skalauja Adrijos ir Jonijos jūros.
Vandens telkiniai taip pat gausūs: Albanija apdovanota įstabiomis lagūnomis, ežerais, upėmis, kriokliais ir versmėmis.
„Norėdama labiau patyrinėti Albanijos kalnus, leidausi į džipų safarį. Vikrūs visureigiai greitai skrodžia per Albanijos aukštumas, tad saugos diržas – labiau nei būtinybė. Žvyrkelių ir šlaitų keliukais atsiduriame prie įspūdingiausių vietų, iš kurių atsiveria visas kalnų grožis.
Vietinės gyvenvietės, žydri ežerai, žaliuojantys kalnai, kurie, regis, driekiasi iki pasaulio krašto – visa ši mozaika atima žadą. Be vietinių senbuvių, kelią čia gali pakirsti ir gyvūnai, kuriems ne motais, jog tu nori keliauti į priekį“, – pasakoja M. Rakauskaitė.
Keliauti po Albaniją yra labai paprasta. Vos už poros valandų galima atsidurti žaviojoje kaimyninėje Makedonijoje. Keliaujant Makedonijos link, kraštovaizdis marguliuoja jau minėtais bunkeriais, o vietiniai gyventojai ramiai užsiima žemdirbyste.
Gyvenimo ritmas Albanijoje yra ganėtinai lengvabūdiškas – avaš avaš (liet. lėtai, lėtai), leidžiantis pabėgti ir atsipalaiduoti nuo lietuviško nuolatinio skubėjimo.
Duresio miestas – vartai į tikrąją Albaniją
Dar vienas įspūdingas Albanijos akcentas – Duresis. Miestas turi įdomią istoriją: 627 m. jį įkūrė graikai, todėl dabar modernaus miesto horizonte galima pamatyti senovės romėnų, Bizantijos ir Osmanų imperijos laikus menančius pastatus.
Šimtmečiais Duresio lokacija lėmė uosto svarbą Adrijos jūroje – per miestą ėjo senovinio prekybos kelio pradžia į Konstantinopolį. Dabar Duresis yra universalus uostamiestis, pasižymintis šiuolaikišku ir senoviniu patrauklumu.
M. Rakauskaitė priduria: „Kadaise buvusi Albanijos sostinė, turi 10 km ilgio paplūdimį, tad jei norite linksmintis, jums patiks šalies krantinė, kur didžiausi ir gyvybingiausi Albanijos paplūdimiai šurmuliuoja visą vasarą“.
Užsienio svečiai į Duresį atvyksta ne tik dėl įspūdingų paplūdimių, bet ir dėl įdomaus romėnų amfiteatro ir puikaus archeologijos muziejaus.
Pagrindinis miesto simbolis – stilinga promenada, kurioje galima išvysti visko: draugiškus vietinius gyventojus, kurie maloniai ragina užsukti į jų restoranėlius, eiles parduotuvių, suvenyrų krautuvėlių bei užsilikusius senovinius bunkerius, kurie dabar naudojami barams, kavinėms, tatuiruočių salonams ir meno galerijoms.
Tad pasinerkite į šalies praeitį apsilankę daugybėje muziejų, pasivaikščiokite po gražius parkus ir pasėdėkite vienoje iš daugelio gyvybingų miesto kavinių!
Vietinės virtuvės malonumai
Pasakodama apie albanišką virtuvę, „Itaka“ atstovė pabrėžia: „Nusprendusi išbandyti vietinę virtuvę, likau gardžiai nustebinta. Įsivaizduokite, jog Italija susitinka Graikiją Balkanų glėbyje. O taip, čia rasite visko!
Jūros gėrybės, makaronai (pasta), risotto, įvairiausi troškiniai ir įvairiausi lakštiniai patiekalai“. Albanų virtuvei didelę įtaką darė šimtmečius trukusi turkų okupacija, tačiau svarbiausia yra albanų tikėjimas, jog jų maistas „geras, nes naminis“.
Albaniškų skanėstų pagrindą sudaro naminiai produktai – sultingi ir saldūs vaisiai, šviežios daržovės, naminiai sūriai. Tikras rojus gomuriui!
Tad Albanija – neseniai turistų akiratyje pasirodžiusi šalis, yra neįtikėtinai įvairi ir kupina staigmenų. Tas pats pasakytina ir apie triukšmingą sostinę Tiraną ir uostamiestį Duresį, kurie drąsiai konkuruoja su likusia Viduržemio jūros pakrante.
Planuojantiems aplankyti Albaniją vertėtų paskubėti, nes pasklidus žiniai apie tai, kokius gėrius slepia šis kraštas, vis dar nedidelis turistų srautas gali virsti potvyniu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą