Paslaptingas XVII a. katilas, kuris galėjo būti povandeninis laivas, naudotas lobiui iš nuskendusio laivo išgelbėti

Iš vandenyno dugno ištrauktas varinis kupolas gali būti XVII a. primityvaus povandeninio laivo, vadinamo nardymo varpu, liekanos - vieno pirmųjų pasaulyje ir ankstyviausių kada nors rastų.

Kupolas buvo rastas 1980 m., 160 pėdų (50 metrų) gylyje nuskendusio ispanų lobių galeono ,,Santa Margarita", kuris nuskendo 1622 m. Floridos sąsiauryje, maždaug už 40 mylių (65 km) į vakarus nuo Kei Vestų.

Atradėjai manė, kad apskritas objektas yra didelis virimo katilas, ir nuo to laiko jis saugomas Melo Fišerio muziejuje Sebastiane, Floridos valstijoje.

Tačiau nauji tyrimai rodo, kad šis objektas iš tikrųjų gali būti ankstyvojo nardymo varpo viršus, pamestas gelbstint lobių laivą praėjus keleriems metams po jo nuskendimo.

Šiuos primityvius povandeninius varpus kartais naudodavo narai sekliuose vandenyse - jie dažnai būna atviru dugnu ir pripildyti oro.

Varinis ,,katilas"

Pasak J. Sinclairo ir J. Kingsley, objektas yra 147 cm (58 colių) skersmens - gerokai per didelis maistui gaminti ir ant jo nėra jokių apanglėjimo ar kaitinimo požymių.

Atrodo, kad jis pagamintas iš dviejų vario lakštų, o sunkus kraštas per visą jo ilgį apjuostas varinėmis kniedėmis.

Visi jį vadino variniu katilu.

Vis dėlto paslaptingasis objektas atitinka tuo metu gamintų nardymo varpų aprašymus, be to, jis buvo rastas netoli daugybės geležies luitų, kurie, tyrėjų manymu, buvo naudojami jam prie jūros dugno pritvirtinti.

Sinkleris ir Kingslis pažymėjo, kad nors nėra duomenų, jog toks nardymo varpas būtų naudotas Santa Margaritos lobiams gelbėti, 1625 m. gelbėtojas Francisco Nuñezas Melianas (ispanas, tuo metu gyvenęs Havanoje) savo raštuose aprašė tokio nardymo varpo liejimą.

Sinkleris mano, kad šis objektas yra tai, kas liko iš Meliano aprašyto nardymo varpo, arba ankstesnio toje vietovėje pamesto nardymo varpo liekanos. Jis daro prielaidą, kad kupolas buvo nardymo varpo viršus, o jį supo kelios vandeniui nepralaidžios apatinės plokštės, galbūt pagamintos iš medžio ir odos, padengtos metalu, kurios nuo to laiko dingo.

Ankstyvieji narai

Nors istoriniuose dokumentuose neminima, kad Santa Margaritos sudužusiame laive buvo naudojamas nardymo varpas, Sinclair ir Kingsley pažymi, kad ispanai buvo pirmieji šios srities pionieriai.

Jie įtaria, kad prietaisas buvo sukurtas pagal 1606 m. išradėjo Jeronimo de Ajanso išbandytą nardymo varpą, kurio konstrukcija vėliau buvo naudojama perlams rinkti Venesueloje.

Sinkleris taip pat išsakė mintį, kad XVII a. Santa Margaritos gelbėjimo operacija, apie kurią pranešta, galėjo reikšti, jog buvo naudojamas nardymo varpas.

Melianas pranešė, kad iš laivo nuolaužų pavyko rasti 350 sidabro luitų, tūkstančius aukso monetų ir aštuonias patrankas.

Šis atradimas dar nebuvo išsamiai aprašytas recenzuojamame tyrime. Tačiau Haifos universiteto jūrų archeologas Džozefas Eliavas ,,Live Science" sakė, kad gali būti, jog paslaptingasis objektas buvo ankstyvojo nardymo varpo dalis.

Eliavas nedalyvavo naujausiame tyrime, tačiau yra tyrinėjęs nardymo aparatą, naudotą 1535 m. Italijos Nerio ežere - tai ankstyviausias žinomas nardymo varpo panaudojimo atvejis.

Jis pažymėjo, kad apatinės galimo Santa Margaritos nardymo varpo dalys, atrodo, buvo pritvirtintos prie kupolo likusiu kniedžių žiedu, o tai nusipelno tolesnių tyrimų.

Parengta pagal: www.livescience.com