Pirties garas šukiškę lydi nuo vaikystės

Pomėgis atėjo natūraliai

„Matyt taip Kūrėjo surėdyta, kad į gyvenimą ateina tau reikalingi žmonės, kurie įneša idėjų ir padeda jas įgyvendinti. Likimas suvedė su Rumšiškių etnografinio muziejaus pirtininku Valdu Rimavičiumi, kuris vienintelis Lietuvoje daro nuostabias periodiniam kūrenimui skirtas krosnis. 

Su juo susipažinę, mudu su vyru Rimantu labai daug ko išmokome”, – pasakojo V. Bružienė, kurios šeima visuomet buvo arti gamtos, laikė bites, domėjosi augalais.

„Pirtimi susidomėjome labai natūraliai, kai ją Plateliuose pasistatė pusseserė. O kai pradedi gyventi idėja, tai, ko reikia, ateina savaime. Kartu su vyru išmokome rišti vantas. Nors ketveri metai, kai Rimanto tarp mūsų nebėra, aš viena jas rišu iš visų augalų“, – kalbėjo „Lietaus pirties” šeimininkė Vaida.

Per sezoną – du tūkstančiai vantų

Moters kieme Šukėje auga 12 rūšių mėtų, iš kurių ji riša vantas. Vantomis jos rankose virsta ir vingiorykštės, raudonėlio, barkūno, kitų augalų puokštės. 

Pradėjusi nuo balandžio, šį darbą pirtininkė baigia spalio viduryje. Pasak moters, per sezoną surišančios apie 2 tūkstančius vantų, kiekvienas šio etapo laikotarpis turtingas savo augalų, todėl ir vantos – kitokios.

„Pradedu nuo ievų, paskui naudoju žilvitį, blendę, karklą. Beje, karklų yra labai daug rūšių, ir visų lapai – skirtingi. Rišu iš beržų, liepų, klevų. Šie metai yra trylikti, kai pirtininkauju“, – dalinosi Vaida, prisiminusi pirmąsias klientes iš Plungės, su kuriomis iki šiol draugiškai bendrauja.

Kiekviena pirtis, moters teigimu, yra skirtinga. Regis, čia nieko naujo išrasti neįmanoma, bet tai, anot pašnekovės, – lyg muzika ar daina, kaskart suskambanti vis kitaip.

„Mano pirtis – senovinė, bajoriškai lietuviška: vantos, įvairūs šveitikliai – tarsi mažame SPA kiekvienas čia gali leisti sau patirti atsipalaidavimo, bendrystės, kūno ir dvasios švaros ritualą“, – sakė šukiškė.

Populiariausia – ne vienišų vienišių pirtis

Pirtis Vaida rengia pagal klientų poreikį. Čia atvažiuoja nemažai žmonių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Ypatingo populiarumo sulaukusi „Ne vienišų vienišių pirtis“, kurią yra pamėgę tiek vyrai, tiek moterys.

„Pradėję pirtininkauti, abu su dabar jau a. a. vyru sukome galvas, kaip privilioti klientus. Tuomet pastebėjome, kad yra žmonių, kurie gyvenime ne vieniši, tačiau vieniši ateiti į pirtį. 

Tarkime, gyvena pora, iš kurių vienas aistringas pirties mylėtojas, o kitam ši aistra nepriimtina. Ir tas vienas žmogus gal ir labai norėtų užsukti į pirtį, bet neturi kompanijos“, – atskleidė Vaida. Anot jos, taip atsirado „Ne vienišų vienišių pirtis“, į kurią susirenka įvairaus amžiaus vyrai ir moterys.

Pašnekovės žodžiais, per ketverius metus šis nevienišų vienišių branduolys išliko stabilus – yra grupelė žmonių, kurie šiai pirčiai iki šiol ištikimi, bet, paskelbus apie tokios pirties vakarą, jau ateina ir naujų. Pirties užkulisius praskleidusi pirtininkė pridūrė, kad vidutiniškai pirtyje ji priima 10–12 dalyvių.

Keturi etapai

Gana populiarios pirties trukmė – 4 valandos, nors būna, kad užtrunka ir ilgiau.

„Liepos 6-ąją Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga žmonės buvo užsisakę pirtį, pageidavo kartu sugiedoti Tautišką giesmę, o po to visiems kartu išsikepti tradicinių lietuviškų bulvinių blynų. 

Kiekvienas buvo atsivežęs po 10 bulvių. Ir tikrai po pirties, sugiedoję giesmę, draugiškai kepėme bulvinius blynus“, – pasakojo V. Bružienė. Tądien pirtis prasidėjo 16 valandą, o baigėsi vidurnaktį.

Pasak šukiškės, pirtį vienodai mėgsta tiek vyrai, tiek moterys, domisi ir jauni, ir vyresni. Atvyksta poros, šeimos su vaikais. Vyriausia pirtyje apsilankiusi buvo 86-erių senjorė.

„Temperatūra šioje pirtyje yra apie 50 laipsnių, vienas užėjimas trunka 20 minučių. Žmogus sėdi ramiai. Pasileidžia garas, kurį vantomis aš nuleidžiu žemyn. Per 20 minučių kūnas po truputį įšyla gana giliai, po trečio užėjimo – iki kaulų. 

Su klientais visuomet kalbuosi, paaiškinu, kad, sėdint ramiai, raumenys ir širdis dirba taip, lyg nubėgus 5 kilometrus“, – paslaptimis dalinosi Vaida, pabrėždama tokios pirties pranašumus – ramybę, atsipalaidavimą, neskubėjimą.

SPA susideda iš keturių užėjimų, duris visuomet atveria tik pirtininkas, pakviesdamas vidun. Garinėje taip pat visam procesui vadovauja pirtininkas.

Per pirmą užėjimą tik apsiprantama su šiluma, susipažįstama su dažniausiai klevo, ąžuolo, mėtos, vingiorykštės vantomis. Pertraukėlės metu galima išgerti arbatos. 

Antrasis užėjimas skirtas kūnui šveisti. Tam naudojama druska, cukrus, soda, gintaro dulkės, taip pat įvairūs mišiniai su žolelėmis. O per trečią užėjimą vanojamasi beržinėmis, ąžuolinėmis arba liepų vantomis.

Ketvirtasis užėjimas – pats švelniausias, kai kūnas palepinamas medaus, kokosų pieno ar kanapių sviesto kaukėmis. Pirtininkė teigė kartais klientams žaismingai dar ir paburianti augalų kortomis.

Temos – skirtingos

Vaidos, kuri kartais pavadinama ir lietaus ragana, pirtys organizuojamos pagal atskiras temas. Būna gintarinė, kai gintaru smilkoma patalpa, šveičiamas kūnas. Būna medaus, braškių, pomidorų pirtys. 

Per edukacijos užsiėmimus Vaida žmones pamoko patiems susirišti vantą. Jeigu atvykėliai pageidauja tradicinių žemaičių valgių, pagamina cibulynės, išverda bulvių su lupenom.

„Nuo seno pirtis tarnavo žmonių bendrystei, kad susirinktų, pasibūtų, pabendrautų, susidraugautų. Pirtyje taip pat yra susipažinusių žmonių, kurie tapo pora, kartu apsigyveno“, – pasakojo V. Bružienė.