Pigi žuvis su brangia kaina sveikatai – mitas ar reali grėsmė: graži vitrina - pavojingi užkulisiai

Užteršti vandenys, antibiotikų naudojimas, intensyvus auginimas ir minimali maistinė vertė – tai priežastys, dėl kurių mitybos specialistai vis dažniau pangasiją vadina ne maistu, o masinės gamybos kompromisu tarp kainos ir kokybės. 

Ar ši žuvis tikrai tokia pavojinga, kaip kalbama, ar tai dar vienas maisto rinkos mitas?

Gal jos kokybė ir saugumas jau seniai kelia diskusijų tik todėl, kad tai viena pigiausių žuvų.

Ar pangasija – tikrai tas atvejis, kai maža kaina ir patraukli vitrina gali suklaidinti net patį patyrusį pirkėją.

 Kodėl pangasija laikoma pavojingu produktu?

Kalbama, kad didžioji dalis pangasijų atkeliauja iš Mekongo upės – vieno iš labiausiai užterštų vandens kelių Azijoje. 

Neva, jos vandenyse pramoninių atliekų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ir buitinių šiukšlių koncentracija jau seniai viršija tarptautinius saugos standartus. Būtent tokiomis sąlygomis žuvys aktyviai auginamos ūkiuose.

Pangasija yra visaėdė dugninė žuvis, įsisavinanti viską, kas yra vandenyje. 

Dėl to filė sudėtyje dažnai aptinkama:

• Antibiotikų likučių;
• Bakterijų ir sunkiųjų metalų.

Kai kuriose partijose, remiantis nepriklausomais patikrinimais, buvo rasta medžiagų, kurios išlieka toksiškos net po terminio apdorojimo.

Auginimo sąlygos, apie kurias pardavėjai nutyli

Kad žuvys greitai priaugtų svorio, daugelis ūkių naudoja nekokybiškus pašarus ir augimą skatinančius preparatus. 

Žuvų tankis baseinuose yra toks didelis, kad be antibiotikų beveik neįmanoma išvengti epidemijų. Tai lemia, kad filė gali būti vaistų pėdsakų, kurie yra draudžiami naudoti ES ir JAV.

Tuo pat metu galutinis vartotojas dažnai neturi jokios informacijos, iš kurio ūkio atkeliavo konkreti žuvis, nes ant pakuočių dažniausiai rašoma tik „importas iš Vietnamo“.

Kodėl pangasija vis dar parduodama prekybos centruose?

Priežastis paprasta – maža savikaina ir didelis pelningumas. Pangasijos auga labai greitai, dideliais kiekiais ir yra lengvai transportuojamos užšaldytos. 

Mažmeninės prekybos tinklams tai pelningas produktas: pigiai nupirkti, pigiai parduoti ir nesukti galvos, kad pirkėjas atsisakys filė be kvapo ir kaulų.

Tačiau gamintojai retai aiškina, kad patraukli kaina yra neatsiejamai susijusi su sąlygomis, keliančiomis rimtų abejonių dėl tokios žuvies saugumo.

Ar galima valgyti pangasiją ir kam ji ypač nepageidautina?

Mitybos specialistų nuomonė vieninga: pangasijos nerekomenaduojama valgyti dažnai. 

Ji ypač nerekomenduojama:

• Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis;
• Vaikams;
• Nėščioms moterims;
• Žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

Viena porcija žalos nepadarys, tačiau nuolatinis vartojimas gali sukelti toksinių medžiagų kaupimąsi organizme.

Kuo pakeisti pangasiją?

Jei ieškote nebrangios baltos žuvies, geriau rinktis:

• Heką;
• Atlantinę menkę (arba ledjūrio menkę/polaką);
• Jūros lydeką;
• Jūros ešerį.

Šios rūšys yra mažiau toksiškos ir paprastai joms taikoma griežtesnė žuvininkystės kontrolė.

Pangasijos kontroversija: tarp prastos reputacijos ir griežtos Europos Sąjungos kontrolės

Ar tiesa, kad ši žuvis yra „bloga“? Atsakymas priklauso nuo to, ką vertinsime: taršą, maistinę vertę ar auginimo būdą.

Taršos mitai ir ES filtrai

Didžiausia baimė susijusi su Mekongo upės tarša pramoninėmis atliekomis ir pesticidais. Nors tiesa, kad ši upė yra labai užteršta, į ES rinką patenkanti žuvis privalo praeiti itin griežtus patikros filtrus.

Kontrolė: Lietuvoje parduodama pangasija turi atitikti ES reglamentus dėl sunkiųjų metalų, antibiotikų ir kitų kenksmingų medžiagų likučių. Jei partija būna užteršta, ji paprasčiausiai nepasiekia parduotuvių lentynų.

Antibiotikai: Intensyvios akvakultūros ūkiuose antibiotikai naudojami dažnai, tačiau jų likučiai galutiniame produkte yra griežtai ribojami.

Maistinė vertė: liekna, bet ne „supermaistas“

Jei lygintume pangasiją su lašiša ar skumbre, ji pralaimi „sausu rezultatu“:

Omega-3 riebalų rūgštys: Pangasijoje jų yra minimaliai. Tai liesa žuvis, tačiau ji neturi tų naudingųjų savybių, dėl kurių vertiname riebią jūrinę žuvį.

Baltymai: Tai geras baltymų šaltinis, tačiau vandens kiekis šaldytoje filė dažnai būna dirbtinai padidintas naudojant polifosfatus (druskas, sulaikančias drėgmę), todėl kepant žuvis gali „susitraukti“ perpus.

Pangasijų ūkiai dažnai kritikuojami dėl neigiamo poveikio aplinkai, didelės žuvų koncentracijos mažuose plotuose ir vandens taršos. 

Ar verta pirkti?

Pangasija nėra „nuodinga“ – ji yra tiesiog pigus, masinės gamybos maisto produktas, atitinkantis minimalius saugos standartus. 

Ji nepasižymi vertingomis maistinėmis savybėmis, kurias randame laukinėje žuvyje, tačiau kaip nebrangus baltymų šaltinis ji nėra pavojinga, jei vartojama saikingai. 

Pagrindinė problema yra ne „nuodai“, o prasta maistinė vertė ir naudojami priedai vandeniui išlaikyti.

P.S. Dalis internetinių diskusijų pastebi, kad pangasija yra pigesnė ir kartais laikoma „blogesne“ žuvimi, neturinti daug skonio ar aukštos maistinės vertės, tačiau tai yra nuomonės, ne mokslo įrodymai...

Šaltinis: Maisto saugos tarnybų ataskaitos, mitybos specialistų apžvalgos / Presence of antibacterial substances, nitrofuran metabolites and heavy metals in farmed pangasius /  Toxicological effects of heavy metals on pangasius