Ligoninės spaudžiamos prie sienos: Darius Steponkus prabyla atvirai - paslaugų daugiau, pinigų – mažiau
Ne tik rajonų gydymo įstaigos, bet ir didesnės ligoninės bei privačios klinikos neapsidžiaugė šių metų sutarčių projektais, gautais iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).
Kalbintų gydymo įstaigų vadovai tikina, kad siūlomos sumos neatitinka realių įsipareigojimų, augančių kaštų ir pacientų srautų.
„Turėjome planų įdiegti keletą naujovių, pradedant robotine chirurgija, baigiant įvairiais dirbtinio intelekto sprendimais, pacientų priežiūros priemonėmis. Visa tai teks atidėti geresniems laikams“, – apmaudo neslėpė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.
Daugiau paslaugų, bet ne pinigų
D. Steponkus „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad šių metų sutarties projektas ligoninėje sutiktas be optimizmo. Anot jo, dokumentas iš esmės nesiskiria nuo pernykščio, nors įsipareigojimų ir kaštų – gerokai daugiau.
„Sutarties projektą vertiname blogai. Jis yra identiškas praėjusių metų sutarčiai. Panašu, kad mums tų pinigėlių nepakaks visiems įsipareigojimams, kuriuos turime ir prieš darbuotojus, ir prieš pacientus.
Nežinau, tokie keisti laikai laukia. Išgyventi iš tos sumos mums nepavyks“, – įspūdžiais dalijosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.
Pasak jo, ligoninės sutartinė suma su VLK kasmet viršija 50 milijonų eurų, tačiau gydymo įstaigą kasmet paprastai pasiekdavo šiek tiek didesnei sumai sudarytas sutarties projektas, nes ligoninės teikiamų paslaugų kiekiai ir aptarnaujamų pacientų skaičius yra milžiniški, lyginant su rajono gydymo įstaigomis.
Šiemet sutarties padidėjimo ligoninės direktorius neįžvelgia ir suka galvą, kaip reikės padengti išaugusius darbo užmokesčio įsipareigojimus medicinos personalui.
D. Steponkus neslėpė, kad ligoninė atsidūrė paradoksalioje situacijoje – paslaugų apimtys auga, pacientų srautai nemažėja, tačiau numatyti finansai akivaizdžiai skurdesni nei reikėtų.
„Aišku, mes tas išlaidas koreguosime, mažinsime, atsisakysime kažkokių inovacijų naujų, bet iš principo ta sutartis mums apie 10-15 procentų yra mažesnė, negu mums minimaliai reikėtų“, – tikino D. Steponkus.
Anot jo, tai, apie ką viešai kalba mažesnės rajonų ligoninės, Klaipėdoje jaučiama dar didesniu mastu.
Ligoninė priversta transformuoti paslaugų struktūrą – mažinti stacionaro apimtis ir pereiti prie dienos chirurgijos bei ambulatorinių paslaugų.
Tai, jo teigimu, iš dalies diktuoja ir finansavimo modelis, kai už kai kurias stacionarines paslaugas nemokama taip, kaip anksčiau. Kartu direktorius atkreipė dėmesį į augančią skubios pagalbos naštą.
Mažesnės ligoninės, pasak jo, ne visada pajėgios atlikti sudėtingesnių tyrimų ar operacijų, todėl pacientai siunčiami į didesnius centrus.
„Čia toks irgi skaudus mūsų darbas, kuris visą laiką užprogramuotas nuostoliui.
Bet privalome šias paslaugas teikti, niekur pacientų išsiųsti jau nebegalime“, – komentavo D. Steponkus.
Tiesa, paklaustas, ar metų gale nenusimato tokios situacijos, kad dėl finansų trūkumo tektų stabdyti paslaugas pacientams, direktorius nukirto kategoriškai – tokio scenarijaus net būti negali: „Nepasakysi pacientui, kad jis nesusirgtų miokardo infarktu ar nesusilaužytų kojos.
Niekada nestabdome paslaugų, jas teikiame ir, deja, dažnai nukenčiame nuo to, patiriame išlaidų, už kurias iki galo nėra apmokama.“
Nors ant ligoninės stalo guli tik šiųmetis sutarties projektas – įstaigos dar laukia derybos su VLK.
Ar yra vilties pakoreguoti sutartinę sumą? „Per dvidešimties metų vadovavimo karjerą nepamenu, kad kas nors tose derybose būtų gavęsi kitaip.
Vilties kaip ir nėra, bet bandysime kalbėti, nes teikti paslaugas ir už jas negauti apmokėjimo – tokios prabangos, turėdami didelius įsipareigojimus, negalime sau leisti“, – tikino D.Steponkus.
Šaltinis: Lietuvos sveikata