Princesė Diana grįžta į Paryžių su legendine „keršto suknele“

Ir ne su bet kokiu drabužiu, o ta pačia juoda suknele, kuri įėjo į istoriją kaip „revenge dress“ – keršto suknelė.

Elegantiška juoda kokteilinė suknelė, atidengti pečiai, perlų vėrinys, maža rankinė, suspaudžiama abiem rankomis – būtent taip Diana pasirodė 1994 m. birželio 29 d. vakarėlyje Londono Serpentine galerijoje. 

Tai buvo tas pats vakaras, kai princas Čarlzas televizijoje prisipažino, kad buvo neištikimas savo žmonai.

Žiniasklaida akimirksniu pavadino jos suknelę iššūkio, orumo ir vidinės laisvės simboliu – ir nuo tada ji tapo viena iš žymiausių XX amžiaus mados istorijų, praneša AP.

Prancūzų rašytoja Kristina Orban, dalyvavusi atidaryme, trumpai, bet išraiškingai pasakė: „Šie drabužiai tapo jos išsilaisvinimo pradžia“. Karališkojoje šeimoje juoda spalva leidžiama tik gedulo atvejais, o toks atviras siluetas Velso princesei buvo laikomas drąsiu.

Tačiau būtent šiuo gestu Diana paskelbė apie save kaip moterį, kuri nebebijo būti savimi.

Skulptūra pastatyta po žymiuoju muziejaus kupolu – pagarbaus atstumo nuo karalienės Elžbietos II ir karaliaus Karolio III vaškinių figūrų. Šiame išdėstyme yra lengva, beveik nepastebima ironija, kurią pastebėjo daugelis lankytojų.

Atidarymo data taip pat pasirinkta neatsitiktinai: lapkričio 20 d. suėjo 30 metų nuo skandalingo interviu BBC laidai „Panorama“, kurioje Diana ištarė frazę, tapusią istorijos dalimi: „Šioje santuokoje mūsų buvo trys“.

Idėja sukurti naują skulptūrą gimė po muziejaus direktoriaus kelionės į Londono Madame Tussauds muziejų. Ten esanti Diana jam pasirodė „per šalta ir tolima“, todėl jis norėjo perteikti jos tikrąją aurą – šilumą, švelnų žvilgsnį ir tą patį garsųjį galvos pasukimą per petį, kurį visas pasaulis įsimintų dar iš 1994 m. nuotraukų.

Paryžiui šios figūros atsiradimas – ne tik naujas muziejaus įvykis, bet ir emocinis gestas. Juk būtent čia, tunelyje prie Senos, 1997 m. baigėsi moters, kurią prancūzai vis dar vadina Lady Di su beveik šeimynine švelnumu, gyvenimas. 

Gėlės ir rašteliai prie spontaniškų memorialų primena: Paryžius ją prisimena.

Lankytojai jau dalijasi įspūdžiais.

38-metis paryžietis Julien prisipažįsta: „Ji man sugrąžino tą naktį... nors tada buvau vaikas. Paryžius jos niekada nepaleido – logiška, kad muziejus jai skyrė savo vietą“.

24-metė studentė Lina Ben Amar sako kitaip: „Aš nepažinojau jos gyvenimo, bet Diana – pirmoji šiuolaikinė princesė. Glamūrinė, bet pažeidžiama. Mano kartai ji – legenda“.

Dabar Diana stovi šalia kitos moters, kurios likimas taip pat nutrūko Paryžiuje, nors ir prieš du šimtmečius iki jos, – Marijos Antuanetės. 

Greveno muziejus, vienas seniausių Europoje, savo salėse kruopščiai renka žmonių, palikusių pėdsaką kultūroje ir žmonių širdyse, istorijas. Ir Diana – neabejotinai viena iš jų.

Praėjus dešimtmečiams, ji vis dar traukia žvilgsnius. Ir, kaip ir anksčiau, kalba su visais, kurie pasiruošę klausytis: apie orumą, jėgą ir laisvę būti savimi.

Šaltinis: mixnews.lv

The only thing more iconic than that dress is the 30-year delay! 🤯
Paris unveiling Diana in the "Revenge Dress"—the outfit of pure strength and self-assertion worn the night Charles admitted infidelity—is a deliberate, powerful statement. They didn't choose the wedding gown or…

— மாடு - Maadu(The Cow) (@MaaduOfficial) November 21, 2025