Senovės nuosėdos padėjo paneigti 750 000 metų senumo mitą apie ledyną

Leidinys pažymi, kad mokslininkai ilgą laiką diskutavo, ar kada nors buvo storas, nepertraukiamas šelfo ledynas Šiaurės ledyninio vandenyno paviršiuje per ekstremaliausius ledynmečius.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Šiaurės ledyninis vandenynas buvo padengtas sezoniniu jūros ledu. Jis leido egzistuoti atviriems vandens plotams ir sudarė sąlygas, leidžiančias palaikyti gyvybę netgi šalčiausiais momentais per pastaruosius 750 tūkstančių metų. 

Šis atradimas suteikia svarbių užuominų apie tai, kokia reakcija į klimato pokyčius vyko Arktyje. Be to, ši informacija yra naudinga prognozuojant būsimus pokyčius šiame regione. 

Pagrindinis tyrimo autorius iš Norvegijos Arkties universiteto ir projekto „Into the Blue – i2B“ bendradarbis Jochen Knies pasidalijo, kad tirti paimti nuosėdinių uolienų gręžiniai (nuosėdų iš jūros dugno mėginiai, – red. pastaba) parodė, kad jūrinė gyvybė buvo aktyvi netgi šalčiausiais laikotarpiais:

„Tai rodo, kad paviršiuje buvo šviesa ir vanduo. Mes nebūtume gavę šių mėginių, jei visa Arktis būtų buvusi uždaryta po kilometro storio ledo sluoksniu.“

Lemiamu įrodymu šiame tyrime tapo IP25 molekulė, kurią gamina sezoniniame jūros ledo sluoksnyje gyvenantys dumbliai. Tai, kad ji yra nuosėdų sluoksniuose, rodo, kad Arktika nebuvo nuolat padengta ištisiniu ledo sluoksniu. 

Šis tyrimas svarbus tuo, kad jis atskleidžia, kaip Arktika reagavo į ekstremalias sąlygas praeityje. Supratimas, kaip jūros ledas ir vandenyno cirkuliacija reagavo į praeities klimato pokyčius, padeda mokslininkams prognozuoti, kas gali laukti Arktiką ateityje.