Tyrimas rodo, kad žiurkės gali išlaikyti ritmą ir su Lady Gaga

Iš tiesų, naujas tyrimas atskleidė, kad ne tik žmonės gali judėti muzikos ritmu - žiurkės turi ritmą.

Tokijo universiteto mokslininkų vadovaujamame tyrime, paskelbtame žurnale "Science Advances", dalyvavo 10 žiurkių, kurioms buvo sumontuoti belaidžiai akselerometrai, matuojantys menkiausius galvos judesius.

Tada mokslininkai palygino rezultatus su 20 žmonių, kurie taip pat buvo stebimi grojant keliems muzikos kūriniams.

Rezultatai parodė, kad graužikai gali išlaikyti ritmą ir kad ritmas būdingas ne tik homo sapiens, bet ir kitoms rūšims.

"Žiurkės pasižymėjo įgimta, t. y. be jokio mokymo ar išankstinio muzikos poveikio, ritmo sinchronizacija", - sakė Tokijo universiteto Informacijos mokslų ir technologijų aukštosios mokyklos docentas daktaras Hirokazu Takahaši (Hirokazu Takahashi).

Mokslininkai teigė, kad šis atradimas leido suprasti gyvūnų protą ir muzikos bei šokio kilmę.

"Atlikus tyrimus su 20 žmonių ir 10 žiurkių, mūsų rezultatai rodo, kad optimalus ritmo sinchronizavimo tempas priklauso nuo laiko konstantos smegenyse, - sakė daktaras Takahashi.

"Tai rodo, kad gyvūnų smegenys gali būti naudingos aiškinantis muzikos suvokimo mechanizmus", - tęsė jis.

"Kai kurie iš mūsų mano, kad muzika yra ypatinga žmogaus kultūrai, tačiau jos kilmė kažkokiu būdu paveldėta iš mūsų protėvių.

Mes tai nustatėme remdamiesi smegenų dinamika. (...) Muzika stipriai veikia smegenis ir daro didelį poveikį emocijoms ir pažinimui.

Kad galėtume veiksmingai panaudoti muziką, turime atskleisti nervinį mechanizmą, kuriuo grindžiamas šis empirinis faktas."

Ką žiurkės džemina?

Pagrindiniame tyrime daugiausia dėmesio skirta reakcijai į Mozarto Sonatą dviem fortepijonams, tačiau graužikams buvo grojami dar keturi muzikiniai kūriniai: Lady Gaga "Born This Way", Queen "Another One Bites the Dust", Michael Jackson "Beat It" ir Maroon 5 "Sugar".

Mokslininkai manė, kad žiurkės gali rinktis greitesnę muziką, nes jų organizmas, ypač širdis, dirba greičiau.

Todėl dešimčiai žiurkių ir dvidešimčiai žmonių, dalyvavusių tyrime, minutės trukmės Mozarto Sonatos dviem fortepijonams D-dur ištraukos buvo grojamos keturiais skirtingais tempais: 75 %, 100 %, 200 % ir 400 % pradinio greičio.

Rezultatai parodė, kad žiurkių dalyvių ritmo sinchroniškumas buvo optimalus, kai muzika skambėjo 120-140 dūžių per minutę (bpm) greičiu - artimu originaliam Mozarto kūrinio 132 dūžių per minutę tempui.

Žiurkės, panašiai kaip ir žmonės, kraipė galvas pagal ritmą, o kraipymasis mažėjo, kuo labiau greitėjo muzika, tarsi jos stengtųsi suspėti į taktą.

Kas toliau?

Tyrėjai teigė, kad jie nori atskleisti, kaip kitos muzikos savybės, tokios kaip melodija ir harmonija, susijusios su smegenų dinamika, nes supratimas, kaip muzika stimuliuoja smegenis, gali padėti mokslininkams išsiaiškinti, kaip ją galima panaudoti emocinei reakcijai sukelti.

"Mane taip pat domina, kaip, kodėl ir kokie smegenų mechanizmai sukuria žmogaus kultūros sritis, tokias kaip vaizduojamasis menas, muzika, mokslas, technologijos ir religija", - sakė daktaras Takahaši.

Dr. Takahashi taip pat sakė, kad jis ir jo komanda mano, jog jų rezultatai ilgainiui gali padėti sukurti dirbtinio intelekto muziką, kuri galėtų lengviau sinchronizuotis su smegenimis.

"Manau, kad šis klausimas yra raktas į tai, kaip veikia smegenys, ir į naujos kartos dirbtinio intelekto kūrimą.

Be to, mane, kaip inžinierių, domina muzikos panaudojimas laimingam gyvenimui".