Vyndario planuose – ir nealkoholinio vyno gamyba

Šilutės rajone nuo 2004 m. veikia pirmasis Lietuvoje įkurtas šeimos vyno ūkis. Šimto metų senumo vienkiemyje šeimininkaujantis vyndarys Česlovas Ramoška iš kruopščiai atrinktų uogų, vaisių vyną gamina pagal senąsias lietuvių tradicijas. Juolab kad Česlovo giminėje vyndarių būta ir anksčiau.

Šiuo metu jau planuojama pradėti gaminti ir nealkoholinį vyną.

Iš kartos į kartą

Česlovo giminės ankstesnėse kartose buvo ne vienas vyndarys, todėl ši veikla jį supo jau nuo vaikystės ir neišvengiamai skynėsi kelią į vyndario kasdienybę.

Senųjų Česlovo giminės vyndarių patirtis ir sukauptos žinios siekia net 150 metų, todėl, sujungus Česlovo Ramoškos vyndarystės žinias su šiuolaikinėmis technologijomis, vyninėje gimsta tokie vynai, kurių paskanauti atvyksta ir itin išrankūs gurmanai.

„Tačiau prisipažinsiu, buvo laikas, kai sakiau kad niekada negaminsiu vyno. Mano krikšto tėtis gamindavo vyną, o mane su seserimi nuo mažens vasaromis veždavosi į mišką skinti aviečių.

Ir skindavome per vasarą tas avietes. O šią sodybą Šilutės rajone buvome nusipirkę ir įveiklinę kaip kaimo turizmo sodybą.

Vėliau tiesiog susiklostė tokia situacija, kad buvo uogų ir teko pagaminti vyną. Visiems labai patiko ir procesas po truputį pradėjo įsibėgėti“, – prisimena Česlovas.

Jis pats su bendraminčiais kūrė vyndarių asociaciją, teko nueiti daug, įveikti daug teisinių barjerų, bendrauti su parlamentarais, kol buvo pakoreguota teisinė bazė ir atsirado galimybė legalizuoti šeimos vyno ūkius.

Česlovas tą iškart ir padarė. Jo įkurta bendrovė UAB „Česlovo vynas“ tapo pirmąja Lietuvoje, kuriai suteikta licencija vynui gaminti.

Pradėjęs nuo kelių butelių saviems poreikiams, vyndarys kasmet vis didina gamybos a­pimtis. Dabar jau nebepakanka ir kelių tonų vyno per metus – norinčiųjų nusipirkti natūralaus skonio lietuviško vyno vis daugėja.

Skonių įvairovė

„Česlovo vynas“ produkcija prekiaujama specializuotose gėrimų parduotuvėse ir restoranuose. Vynas yra eksportuojamas ir į Angliją – lietuvių restoranus.

Kaune, pavyzdžiui, labai populiarus šampanizuotas rabarbarų vynas, Telšiuose – aviečių, svarainių vynai. Pusiau saldus Česlovo aviečių vynas – garsiausias vyndario produktas.

Šis vynas jau ne kartą buvo pripažintas geriausiu pusiau saldžiųjų kategorijoje Lietuvos vyno čempionate. Tačiau šis vynas ne vienintelis pašnekovo pasididžiavimas, vynui skirtose nerūdijančio plieno statinaitėse galima rasti juodųjų serbentų, obuolių, svarainių, šermukšnių ir aronijų vyną. Svarainius augina pats vyndarys, o visas kitas uogas, vaisius perka iš patikimų tiekėjų.

Per metus leidžiama pagaminti 10 tonų pardavimui. „Tiek ir pagaminame. Pats įgūdžių sėmiausi, mokiausi Vaisių, uogų vyno institute Krasnodare. Taip pat patirties sėmiausi Prancūzijoje.

Dabar mėgstame apsilankyti Europos vyndarių ūkiuose, neseniai lankėmės Sicilijoje. Taip pat teko pažinti Prancūzijos, Vokietijos vyndarių ūkius, italų“, – vardijo pašnekovas.

Jis pats savo vyndarystės ūkyje priima užsienio, Lietuvos turistus, rengia jiems degustacijas. Atvyksta vokiečiai, prancūzai, austrai, tik šie metai dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą išgąsdino užsienio turistus, tad šiemet lankosi daugiausia tautiečiai.

Prekyba šoktel

Visi gėrimai gaminami išskirtinai tik paties vyndario rankomis, procese nedalyvaujant jokiems pašaliniams, receptūra žinoma tik vieninteliam žmogui – pačiam Česlovui.

Jis atvirai sako, nors labai išaugo uogų, butelio, kamščių kaina, tačiau prekybos apimtys taip pat auga, šiemet jos šoktelėjo apie 50 proc.

Paklaustas, kaip atskirti gerą vyną, Česlovas patarė žiūrėti į kainą: „Jei butelis kainuoja 4 Eur, o kamštis 0,80 Eur, tai paskaičiuokite, kiek lieka vynui.“

Anot jo, pats natūraliausias yra sausas vynas, tačiau šiauriečiai mėgsta ir pusiau saldžius vynus. Užsieniečiai juos taip pat atvykę noriai degustuoja, nes sako tokių pas juos sunkiau rasti.

Česlovas akcentuoja, kad pavartojus alkoholio, jis organizme išliks mėnesį laiko, tad pats sveikiausias gėrimas vis dėlto yra vanduo.

Agnė ADOMAITĖ