Šią liūdną žinią dienraščiui "Vakarų ekspresas" patvirtino jo anūkė Dagnė.
Ilgametis kapitonas Sigitas Šileris gimė Skirsnemunės miestelyje ir iš čia išplaukė į plačiuosius vandenis
2013 metų rugpjūčio 24 d., minint Skirsnemunės 700-ąsias metines, buvo apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.
Buvęs kraštietis kalbėdamas visada su didžia pagarba minėdavo Skirsnemunės vardą, o atlikdamas svarbius darbus Lietuvai, su pasididžiavimu pabrėždavo, jog yra skirsnemunietis.
Sigitas Šileris gimė ir augo Skirsnemunėje.
1950 metais baigė Skirsnemunės septynmetę mokyklą, po jos mokslus tęsė Jurbarko vidurinėje mokykloje.
Mokėsi Kaliningrado technikos institute, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur įgijo Niujorko koledžo diplomą.
Sigitas Šileris, buvęs ilgametis tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrinių įmonių vadovas, yra dirbęs ir diplomatinėje tarnyboje.
Pastaruoju metu Sigitas Šileris gyveno Klaipėdoje.
Kurį laiką Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje dėstė navigaciją ir lociją bei ekonomiką
Pastaruoju metu Sigitas Šileris džiaugėsi užtarnautu poilsiu.
Augdamas prie Nemuno, Sigitas skaitė daug knygų apie drąsius jūrininkus, tad ir pats pasirinko jūrininko profesiją.
Kalbėdamas apie jūreivystę, Sigitas sakė, jog tai geriausia profesija pasaulyje.
Jis dėkojo likimui, jog tapo jūrininku.
Sigitas Šileris Skirsnemunėje užaugo su seserimi Genovaite.
Kaip pats sakė, užaugo paprastoje šeimoje.
Sigito tėtis buvo savanoris, šaulys, auksinių rankų stalius, statęs namus.
Mama buvo namų šeimininkė, turėjo labai gerą balsą, giedojo bažnyčios chore.
Likimo atneštas į Klaipėdos kraštą su klaipėdiete žmona Žibute užaugino sūnų Žilviną ir dukrą Eglę.
Turi ketvertą anūkų.
S. Šileris išleido novelių knygą apie savo draugus jūrininkus.
Knyga „Kodėl anksti pražyla kapitonai“ buvo išleista 2007 m.
2009 metais S. Šileriui suteiktas metų Jūrininko titulas.
***
Vienas iš paskutiniųjų interviu su Sigitu Šileriu dienraštyje "Vakarų ekspresas" buvo išspausdintas 2021-07-21, kai jį pakalbino mūsų žurnalistė Dalia Bikauskaitė.
Ar Lietuva - jūrų valstybė?
Tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris prašo žodžio. Iki šiol jam atrodė, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, o dabar jis ėmė tuo abejoti. To priežastis - pasigendama valstybinio dėmesio reikšmingoms jūrinės bendruomenės datoms.
„Kiek aš gyvenu šiame pasaulyje, visiems įrodinėju, kad Lietuva - jūrinė valstybė, kad šiuo aspektu mes be reikalo kritikuojame savo šalį.
Bet dabar žiūriu, kad tos jūrinės valstybės pas mus ne tiek jau daug ir lieka“, - sako kapitonas S. Šileris.
Jį lipti ant statinės pastūmėjo kolegos. Jiems pasirodė labai keista, kad nė vienas Seimo narys nepasveikino Lietuvos su jūrinio laivyno šimtmečiu, kuris švenčiamas šiais metais. Išskyrus Lietuvos jūros muziejaus renginius, daugiau visiška tyla.
Susisiekimo ministras dingo kažkur krūmuose, šalies premjerė kovoja nežinau su kuo.
Iš tiesų pradeda pasitvirtinti mūsų nihilistų požiūris, kad Lietuva yra ne jūrinė valstybė, o tik valstybė prie jūros.
Mes lyg ir viską turime, bet pagerbti savo praeitį, nuo kurios viską pradėjome kaip kaimo jurgiai, įbridę į jūrą, ir nesugebame.
Žinoma, reikia išskirti Lietuvos jūros muziejų.
Bet jo funkcija ir yra priminti politikams ar valstybės vyrams svarbią datą.
Keista, kad tie, kurie už mūsų politikos formavimą gauna atlyginimus, neišdrebina nė žodelio, jokio sveikinimo laivyno 100-mečio proga", - kalbėjo kapitonas.
Galbūt politikai sveikinimo kalbas pasiliko Jūros šventei.
Kapitonas abejoja, kad kiti jūrininkai būtų pajutę valdžios rūpinimąsi laivyba.
„Suprantu, kai tau skauda pirštą, o draugui galvą, tai tau tavo pirštas svarbiau nei draugo galva.
Jeigu dabar partnerystė yra svarbiau už viską kitką, tai turbūt aš esu labai atsilikęs“, - sakė kapitonas S. Šileris.
"Vakarų ekspresas" 2021-07-21
Su velionio urna bus galima atsisveikinti trečiadienį, spalio 26-ąją, Joniškės g. laidojimo namų didžiojoje salėje nuo 14 val. iki vėlyvo vakaro.
Pastarųjų metų straipsniai susiję su šviesios atminties kapitonu Sigitu Šileriu:
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą