Vaismedžių genėjimas pavasarį: geriausi patarimai

Taisyklingas pavasarinis genėjimas yra tiesiogiai susijęs su būsimu rudeniniu derliumi. Pateikiame pagrindines taisykles, kaip tai atlikti tinkamai.

Pagrindinės pavasarinio genėjimo taisyklės

Švarūs įrankiai: Naudokite tik aštrius ir antiseptiniu tirpalu dezinfekuotus įrankius. Baigę darbą, juos vėl nuvalykite, kad neužneštumėte ligų kitiems augalams.

Tinkamas oras: Venkite genėti drėgnu oru, po lietaus ar esant rasai, nes drėgmė skatina infekcijų plitimą.

Prioritetas senoms šakoms: Pirmiausia šalinkite senas šakas. Jos yra mažiau derlingos ir atima energiją iš jaunų, perspektyvių ūglių.

Pjūvis virš pumpuro: Šaką pjaukite įstrižai virš pumpuro, esančio išorinėje šakos pusėje. Nuožulnus pjūvis neleis kauptis vandeniui, o iš pumpuro išaugs naujas ūglis.

Vertikalios šakos: Pašalinkite šakas, kurios auga stačiai į viršų arba tiesiai žemyn – jos paprastai būna nederlingos.

Kelmelio palikimas: Trumpindami šonines šakas, palikite apie 1 cm kelmelį. Jis apsaugos kamieną nuo pažeidimų ir drevių susidarymo. Didesnio nei 1 cm kelmelio palikti nerekomenduojama, nes jis gali tapti ligų židiniu.

Storų šakų pjovimas: Prieš pjaudami storas šakas, įpjaukite žievę aplink kamieną, kad krisdama šaka nenuplėštų pagrindinio kamieno žievės. Didelio skersmens pjūvių vietas būtinai užtepkite sodo tepalu.

Genėjimo rūšys

Formuojamasis (trumpinamasis) genėjimas: Taikomas jauniems medžiams. Tikslas – suformuoti tvirtą, išsišakojusią lają ir pristabdyti per greitą senų šakų augimą. Svarbu pjauti taip, kad gale liktų pumpuras, bet neliktų ilgos tuščios šakos dalies, kuri gali pradėti pūti.

Retinamasis genėjimas: Atliekamas suaugusiems medžiams su suformuota laja. Šalinamos į lajos vidų ar žemyn augančios, silpnos šakos. Tai sustiprina medžio karkasą, pagerina šviesos patekimą į vidų ir užtikrina kokybišką vaisių nokimą.

Genėjimas po sodinimo: Atliekamas tam, kad medis greičiau prigytų ir pradėtų formuoti taisyklingą lają.

Sanitarinis genėjimas: Pašalinamos ligų, puvinių ar kenkėjų pažeistos šakos. Tokių šakų negalima naudoti kompostui – jas būtina sudeginti, kad liga neišplistų sode.

Obelų, kriaušių, slyvų ir persikų ypatumai

Obelys ir kriaušės: Pagrindinė taisyklė – išlaikyti centrinį kamieną (lyderį). Šoninės šakos trumpinamos 14–13 jų ilgio. Centrinis kamienas turi būti 20–25 cm aukštesnis už viršutines šakas, o viršutinės šakos turi būti trumpesnės už apatines. Jei po sunkaus derliaus viršūnė nulinksta, ją reikia patrumpinti.

Slyvos: Svarbu išlaikyti natūralią krūmo formą. Obelims skirta technika čia netinka. Reikia periodiškai išpjauti arti viena kitos esančias šakas, šalinti per ilgas ar nukarusias šakas, tačiau išlaikyti bendrą krūmo struktūrą.

Persikai ir abrikosai: Šie vaismedžiai auga labai sparčiai, todėl juos būtina genėti kasmet. Šalinkite arti žemės esančias ir žemyn svyrančias šakas. Norėdami išlaikyti patogų medžio aukštį derliui nuimti, nepamirškite patrumpinti ir viršūnės.

Šaltinis: tsn.ua