Į šią komisiją kreipėsi Lietuvos jūrininkų sąjungos, asociacijos Jūrų kapitonų klubo, asociacijos "Jūrų veteranai" atstovai. Jie prašė įamžinti tolimojo plaukiojimo jūrų kapitono, pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino veiklą 1923-1933 m. plečiant uosto infrastruktūrą ir populiarinant jį Europoje bei visame pasaulyje.
Jūrininkai prašė leisti ant namo Tilžės g. 11, kuriame L. Stulpinas gyveno 1933-1934 metais ir mirė, savo lėšomis įrengti atminimo lentą. Komisijos nariai klausimų beveik neturėjo, jiems nereikėjo aiškinti, kas toks buvo L. Stulpinas. Komisijos pirmininkas vicemeras Vytautas Čepas tik pasidomėjo, ar namo savininkas neprieštarauja. Šiuo metu tame name yra įsikūręs Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialas "Pelėdžiukas".
Jūrininkai džiaugėsi pirmuoju savo žingsniu - gautu leidimu. Jie nusiteikę optimistiškai ir tikisi, kad dar šiemet iki L. Stulpino gimtadienio, t. y. iki gruodžio 4 d., tokia lenta ant to namo sienos atsiras.
"Mes norime populiarinti Lietuvos jūrinę valstybę, atiduoti pagarbą tiems pirmiesiems Lietuvos jūrininkams, kuriais galime didžiuotis, tačiau kurie iki šiol per daug garsinami nebuvo", - sakė kapitonas Sigitas Šileris.
Atrodytų, kad L. Stulpinas Klaipėdoje jau yra pagerbtas užtektinai: jo vardu pavadinta mokykla, jam pastatytas biustas prie namo Sankryžos g. 7, kuriame jis dirbo, įsteigtas ir jo vardo medalis, kuriuo jau apdovanoti du žmonės, Uosto direkcija ketina statyti jam paminklą. Visgi, pasak S. Šilerio, tokia atminimo lenta niekam netrukdys, tik dar kartą primins visai Lietuvai, kad šalies laivynas, Klaipėdos uostas nepriklausomoje Lietuvoje prasidėjo nuo kapitono L. Stulpino.
Pačią idėją iškėlė jūrininkai veteranai. Pasak S. Šilerio, kol kas šiuo klausimu jūrininkai elgiasi partizaniškai, jis dar nesvarstytas jungtiniame Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Jūrų kapitonų klubo komitete, tačiau bus svarstomas artimiausiame posėdyje ir neabejojama, kad tam bus pritarta.
Paklausus, iš kur gaus pinigų, S. Šileris juokavo: "Pinigėlius surinksime. Atsistosime prie bažnyčios, ištiesime ranką. Kalbant rimtai, ta lenta nekainuos milijonų eurų."
Jūrininkas Kazimieras Povilaitis prisiminė, kad 1988 metais spalio 3 d. irgi taip spontaniškai susibūrė jūrininkai, kad atsirastų paminklas prie L. Stulpino kapo. Lapkritį jau buvo pasiskirstyta pareigomis ir kitais metais paminklas buvo pastatytas, nors tais laikais dar sunkiau buvo, nes pirmasis Lietuvos kapitonas buvo apšmeižtas, vaizduojamas kaip liaudies priešas. Tąkart teko net prasibrauti į karinį jūrų archyvą tuometiniame Leningrade.
"Žinoma, mes - optimistai, nes susidursime ir su pinigų klausimu, ir su visokiais svarstymais, bet šiandieninis komisijos posėdis nuteikia optimistiškai. Viskas aišku - reikia tai padaryti", - sakė S. Šileris.
Į namą Tilžės g. 11 kapitonas L. Stulpinas atsikėlė iš namo Sankryžos g. 7 1933 m. gruodžio 21 d., kai nustojo eiti pareigas. Tai patvirtino ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė. 1934 m. liepos 17 d. laikraštyje "Lietuvos keleivis" aprašoma, kaip iš to namo buvo išnešamas L. Stulpino karstas, kuriomis gatvėmis buvo vežamas, kaip perkeltas į Smiltynę ir palaidotas. Tame name dar kurį laiką gyveno jo žmona Veronika su sūnumi Aleksandru.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą