Lietuvius puola ne tik erkės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), 2024 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 807 erkinio encefalito atvejai, iš jų 11 - mirties. Pernai buvo užregistruoti net 15 254 Laimo ligos atvejai. Palyginimui - 2018 metais erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, o Laimo liga sirgo 2293 asmenys.

Biologai teigia, kad erkių populiacijos augimo išvengti neįmanoma dėl klimato kaitos, tačiau pripažįsta, kad prie to prisideda ir draudimai deginti pavasarines pievas bei nauja mada miestų teritorijose nešienauti žolės prie daugiabučių arba parkų teritorijose.

© ATAKUOJA BLAKĖS. Lietuvą atakuojančios patalinės blakės - ne švaros trūkumo problema. Žmonės jų parsiveža iš švarių viešbučių ir kelionių po užsienio šalis. „Shutterstock“ nuotr.

Lietuva - endeminė teritorija

NVSC teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti asmenims, vykstantiems į endemines teritorijas, kuriose registruojamas sergamumas erkiniu encefalitu siekia 5 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis per pastaruosius 10 metų svyravo nuo 12 iki 28.

„Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems turistams, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje. 

Primename, kad erkės gali būti aptinkamos tiek miesto, tiek kaimo teritorijose. Nors jos dažniau veisiasi miškingose ir žolėtose vietovėse, jos taip pat gali gyventi miesto parkuose, soduose ir netgi gyvenamųjų rajonų teritorijose, kur erkėms yra tinkama aplinka“, - į klausimą apie rekomenduojamus skiepus atsako NVSC.

Klaipėdoje - encefalitinės

Šiuo metu, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, darbdavio lėšomis gali būti paskiepyti asmenys, kurių veikla yra susijusi su darbu gamtoje. O nuo praėjusių metų rugsėjo 50-55 metų amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami.

NVSC atnaujintame erkių žemėlapyje matyti, kad kasmet ypač daug erkių platinamų ligų atvejų užfiksuojama tose vietose, kur yra daugiau miškingų vietovių. 2023 metų statistika skelbia, kad daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Anykščių, Zarasų, rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose.

NVSC patarimai, kaip gintis nuo erkių, standartiški - svarbu tinkamai prižiūrėti parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, sutvarkyti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę išvežti arba sudeginti, paplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link. Taip pat rekomenduojama naikinti graužikus.

Teks susitaikyti

Reaguodami į smarkiai išaugusį sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga, gamtininkai svarsto įvairius būdus, kaip sumažinti erkių populiaciją. Kai kurie jų - gana kardinalūs. 

Neseniai Lietuvoje aršias diskusijas sukėlė gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus siūlymas deginti pernykštės žolės pievas. Jo teigimu, JAV mokslininkai nustatė, kad deginant tą patį plotą keletą metų iš eilės erkių jame beveik nelieka.

Lietuvoje pievų deginimas uždraustas. Ši priemonė vargu ar išspręstų problemą, mano biologas Erlandas Paplauskis.

„Europos Sąjunga priėmė bendrą sprendimą, kad pievų deginimas nėra gera jų tvarkymo priemonė. Nei žolės šienavimas, nei pievų deginimas nėra ta panacėja, kurios dėka erkės bus išnaikintos. 

Erkių populiacijos augimas yra daugiabriaunė problema. Natūralu, kad jai augant, daugėja ir užkrėstų erkių skaičius, tačiau kokios priemonės būtų itin veiksmingos, sudėtinga pasakyti. Žiemos dabar šiltos, kraujasiurbiai lengvai jas perneša. Klimato kaita turi tam tiesioginę įtaką“, - svarsto E. Paplauskis.

Pievinės mažiau pavojingos

Jo teigimu, dėl to daugėja ne tik erkių, bet ir visų kitų bestuburių populiacijos. Anot jo, kiekvienas laikmetis turi savų problemų.

„Keistai nuteikia žmonių kalbos, kad, štai, anksčiau buvo kitaip, buvo geriau, erkių nebuvo. Jie neįtaria kokioje užnuodytoje aplinkoje jie gyveno. Jie gyveno nuoduose, maistas buvo persunktas pesticidais, herbicidais. Mes iki šiol nesugebame sutvarkyti tų sovietinių pesticidų sandėlių, nors Europos Sąjunga tam skyrė milijonus eurų“, - sako biologas.

E. Paplauskis yra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito. Kone kasdien tenka būti gamtoje, yra ne kartą tekę traukti įsisiurbusias erkes, tačiau biologas nemato priežasties dėl kurios reikėtų kelti paniką.

„Ne visos erkės yra užkrėstos. Pavyzdžiui, pievinės yra mažiau pavojingos, labiau infekuotos yra miškinės. Vertinant statistiką ir pirminius šaltinius, nematau dėl ko reikėtų labai nerimauti“, - kalbėjo E. Paplauskis.

Anot jo, žmonės randa būdų, kaip apsisaugoti nuo erkių, - purškia teritorijas repelentais, skiepijasi, tinkamai apsirengia eidami į mišką.

„Teks išmokti ir saugotis, ir gyventi su tuo, kaip yra“, - reziumavo biologas.

Už erkes baisiau blakės

Įmonės „Dezinfekcija plius“ vadovas Mantas Pažereckas „Vakarų ekspresui“ sakė jaučiantis, kad erkių problema kasmet lietuviams kelia vis didesnį nerimą.

Apsaugą nuo visų kenkėjų - graužikų, tarakonų, blusų, erkių ir kt., įmonė teikia visoje Lietuvoje.

Kasmet bendrovė sulaukia vis daugiau užsakymų biocidais purkšti privačias valdas - pievas, žalias vejas prie namų.

„Žmonės skambina ir pasakoja, kad erkės kelia kur kas didesnę grėsmę, nei mes įsivaizduojame. Nuo infekuotų kraujasiurbių kenčia ir miršta naminiai gyvūnai. Dažniausiai skambina jau tada, kai susiduria su problemomis. Didžiausias klientų ratas - privatūs asmenys, įmonių beveik nėra“, - pasakojo M. Pažereckas.

Jis sako, kad lietuviams labiau aktuali problema yra ne erkės, o patalinės blakės. Šiuo metu Lietuvoje tai yra pats didžiausias kenkėjas.

„Pagal iškvietimų skaičių galiu daryti išvadą, kad Lietuvoje vyksta tyli, bet įnirtinga kova su šiais kraujasiurbiais, kuri žmonėms kainuoja ir sveikatos, ir pinigų“, - teigė dezinfekcinės įmonės vadovas.

Anot jo, daugiabučius okupuojančios blakės - ne švaros nebuvimo požymis. Lietuviai jas masiškai įsiveža grįždami iš kelionių po svečias šalis, kuriose gyveno švariuose, prabangiuose viešbučiuose.

Nors Lietuvoje sparčiai auga erkių populiacija, dezinfekcinėms įmonėms daugiau nerimo kelia šalies viešbučius ir žmonių būstus okupuojančios patalinės blakės.

Keliauja lagaminuose

„Galima net neįtarti, kad iš švaraus, padoraus viešbučio parsiveši štai tokią “dovaną„. Patalinės blakės gali nepastebimai įslinkti į kuprinę ar lagaminą ir žmogus ją parsiveš sulankstytuose drabužiuose“, - sakė M. Pažereckas.

Būna, kad patys viešbučiai mėnesiais nesužino, jog pas juos nemokamai gyvena nepageidaujami svečiai, kurie ne taip lengvai pastebimi ir išnaikinami.

„Patalinė blakė yra klaidinantis pavadinimas. Žmonės galvoja, kad jos gyvena tik pataluose ar čiužiniuose. Mano, kad užtenka išvirinti patalus bei išmesti čiužinį ir problemos neliks. Deja, yra kitaip. Šios blakės gali apsigyventi ir grindyse, ir už grindjuosčių, lovos rėmuose, baldų nugarėlėse“, - vardijo pašnekovas.

Atakuoja ir ponus, ir studentus

Dezinfekcinės įmonės vadovas pastebi, kad blakėms nė motais, kam gadinti nervus ir sveikatą - iš bendrabučių jos persikraustė į prabangius namus.

„Ypač atidūs turėtų būti daug po užsienio šalis keliaujantys piliečiai. Net viena blakė lagamine jau yra bėda. Kaip pavyzdys - olimpinės varžybos Paryžiuje. Blakės per labai trumpą laiką okupavo olimpinį miestelį ir persikėlė net į viešąjį transportą. Anksčiau daug tokių “keleivių„ Lietuvą pasiekdavo iš Anglijos. Dabar pastebime, kad parsiveža ir iš Skandinavijos šalių - Švedijos, Norvegijos“, - pastebi M. Pažereckas.

Anot jo, išnaikinti patalines blakes, kurios maitinasi krauju, yra sudėtinga, nes jos dauginasi greitai, o dezinfektorių paslaugos yra brangios. Juos kartais tenka kviesti net kelis kartus. Butui vienas iškvietimas standartiškai kainuoja apie 100 eurų.

„Ši problema skausminga finansiškai. Žmonėms tenka išmesti baldus, lovas. Dažniausiai iškvietimų sulaukiame didžiausiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 

Apie blakių invaziją galima kalbėti be pabaigos. Žmonės jas išvežioja po visą Lietuvą ir net tada, kai naktimis yra kandžiojami - nesupranta, kas vyksta, eina pas alergologus, perka vaistus. Nustačius, kad kūną niežti dėl blakių įkandimų, iškart reikėtų kviesti dezinfekcijos įmonę, nes pačiam išnaikinti beveik neįmanoma, o jos labai greitai dauginasi“, - perspėjo M. Pažereckas.