Lietuvoje, iki šiol buvusioje perteklinio drėgnumo šalimi – gresia karščiai ir išdžiūvimas?

2024 metais vykdytos ūkininkų apklausos duomenimis, absoliuti dauguma (net 83 %) tyrimo dalyvių per pastaruosius 5 metus savo ūkyje patyrė sausras, net 50 % susidūrė su karščio bangų poveikiu.

Kokį neigiamą poveikį žemės ūkiui turi sausros bei karščio bangos? Ar pagrindinė sausrų priežastis yra klimato kaita? Ką galime padaryti, kad išvengtume neigiamų pasekmių?

Sausrų Lietuvoje daugėti neturėtų

Sausros yra pavojingas reiškinys, dėl kurio gali reikšmingai sumažėti žemės ūkio pasėlių derlingumas. 2023 m. sausra sumažino augalininkystės derlių, sunku buvo ir gyvulių augintojams, nes dėl sausros žolė kai kur visiškai neaugo. 

Daržovių bei vaisių augintojai irgi patyrė nuostolių – nuo sausros džiūvo obelys, pievos, pasėliai nustojo augti.

Sausros nėra naujas dalykas Lietuvoje – per pastaruosius 60 metų stichinės sausros buvo registruotos vidutiniškai vieną kartą per ketverius metus. Tačiau sausros pastaruoju metu šiek tiek padažnėjo, taip pat apėmė didesnę Lietuvos teritorijos dalį, nei būdavo anksčiau.

Visgi, klimatologai prognozuoja, kad Lietuvoje sausrų neturėtų stipriai daugėti, nes pagal fizines geografines sąlygas Lietuvoje per metus iškrinta daugiau kritulių, nei jų išgaruoja. „Remiantis klimato modeliavimo rezultatais, Lietuvoje nebus daugiau sausrų. 

Tačiau svarbu tai, kad jų gali pasitaikyti daug staigesnių ir labai stiprių, kurios gali padaryti daugiau žalos. 

Taip pat pastebime, kad pavasarinės sausros yra reiškinys, kuris anksčiau nebuvo dažnas, o dabar jos vyksta kasmet. Šiemet vėl turėjome labai sausą kovą.“ – sako klimatologas doc. dr. Justas Kažys.

Karščio bangos labiausiai pavojingos gyvuliams

Karščio bangos yra kitas su klimato kaita susijęs dažnėjantis reiškinys, kuris žemės ūkyje labiausiai pavojingas gyvuliams.

„Esant palankioms sąlygoms – jei augalai gerai peržiemojo, jiems netrūksta drėgmės ir yra sveiki – karščio bangas jie atlaiko, nes tai yra trumpalaikis poveikis. 

Visai kas kita, jei kalbame apie gyvulius. Jei gyvuliai lauke, jiems trūksta pavėsio – gyvuliai gali patirti karščio stresą ar karščio smūgį. Lietuvoje karščio bangų skaičius tikrai auga.“ – sako J. Kažys.

Karščio bangos gyvulius veikia panašiai, kaip ir žmones – dehidratacija, šilumos smūgis, šilumos nuovargis. 

Karščio stresas veikia ne tik gyvulių sveikatingumą ir gerovę, bet ir daro poveikį pieno produkcijai bei jo kokybei – per karštus orus pieno kiekiai sumažėja, o karščio stresas gali paveikti pieno riebalų ir baltymų sudėtį. 

Yra žinoma, kad kaitros bangos gali daryti neigiamą poveikį ir gyvulių reprodukcinei sėkmei.

Dirvožemio išsausėjimas – ne vien dėl sausrų

Dirvos išsausėjimo atvejai dažnėja, tačiau tai nutinka ne tik dėl sausrų ar karščio bangų. Kur kas svarbiau yra tai, kad yra pasikeitusi kritulių dinamika. 

Vertinant klimatologinius duomenis metų eigoje, labiausiai kritulių kiekis sumažėjo birželio ir rugsėjo, o išaugo – vasario mėnesį. Negana to, Lietuvoje daugėja ekstremalių klimato reiškinių, kai stebimas labai netolygus kritulių iškritimas – „Po ilgų sausų periodų ateina staigios stiprios liūtys, žemė nespėja sugerti vandens ir viskas tiesiog nubėga.“ – sako J. Kažys.

Ne mažiau svarbu ir tai, kokios yra dirvožemio drėgmės atsargos, sukauptos prieš sausrą. „Žiemomis būna mažai sniego, dirvožemis sukaupia mažiau vandens atsargų jam tirpstant, o vanduo gali  išgaruoti dar žiemą. 

Dirvožemiai nepasipildo reikiamomis vandens atsargomis. Ir jei seniau kovą įprastai stebėdavome sniego tirpsmą su lietumi, dabar kovas dažniau yra sausas. Esant tokioms sąlygoms, kiekviena sausra vasarą padaro daug didesnį neigiamą poveikį augalams.“ – sako klimatologas doc. dr. J. Kažys.

Agronomas bei ūkininkas Valentinas Genys taip pat atkreipia dėmesį, kad sausros nebūtų tokios pavojingos, jei sugebėtume palaikyti sveiką dirvožemį: „Dirvožemių tyrimai rodo, kad dėl intensyvaus monokultūrų naudojimo ir perteklinio tręšimo dirvožemis yra praradęs buferines savybes – nebegali išlaikyti drėgmės.“

Melioravimas ir upių tiesinimas – ne vien teigiamas poveikis žemės ūkiui

Lietuvoje daugiau nei 80 % upių yra ištiesinta, o apie 46% ploto paveikta melioracijos.

Viena vertus, melioravimas ir upių vagų tiesinimas yra ūkininkams patogus dalykas – nusausinus šlapius plotus, juose atsiranda daugiau galimybių ūkininkauti, anksčiau sėti pasėlius. Tačiau kokias ilgalaikes pasekmes tai turi? 

„Kai upių vagos yra ištiesintos, o laukai sausinami melioracijos kanalais, pavasariniai potvyniai būna daug trumpesni, ne tokie ryškūs ar visai išnyksta. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti teigiamas pokytis, tačiau šie potvyniai yra itin svarbūs dirvožemiui kaupiant drėgmę prieš vasarą. 

Vanduo greičiau pasišalina, dėl to vėliau dirvožemyje gali būti jaučiamas drėgmės trūkumas ir sausrų pasekmės gali būtų stipresnės.“ – teigia dr. Justas Dainys, Gamtos tyrimų centro mokslininkas.

Laukų melioravimas praėjusiame amžiuje buvo itin propaguojamas. Tačiau ilgainiui senos sistemos nusidėvėjo, pradėjo veikti netinkamai, o klimato kaitos kontekste neigiamas melioracijos poveikis pasidarė itin aktualus. 

Sprendžiant šią problemą, 2024 metais ūkininkai galėjo pasinaudoti parama žemės ūkio melioracinių sistemų rekonstravimui ir aplinkosauginių priemonių įdiegimui, kurios padėtų atkurti natūralių upių savybes – nusėdimo tvenkinių, dirbtinių šlapynių įrengimui, dirbtinių salpų formavimui.

Taip pat, ūkininkai, savo žemės ūkio naudmenose turinčios durpžemių, šiemet gali teikti paraiškas vandens lygio atkūrimo finansavimui gauti. 

Pelkės ir šlapynės ūkininkų dažnai laikomos bevertėmis, tačiau, pasak gamtininkų, jos gali padėti suvaldyti sausrų ir kitų ekstremalių reiškinių padarinius. 

„Nepažeistos pelkės ir šlapynės ūkininkams suteikia daug naudų, kurios ypač pasimato užklupus netikėtiems ekstremaliems klimato reiškiniams. 

Pelkės kaupia ir sulaiko didelius kiekius vandens, tad padeda apsaugoti aplinkines teritorija nuo staigių potvynių, o karščių ir sausrų metu – vėsina ir lėtai atiduoda sukauptą vandenį, taip padeda subalansuoti vandens kiekį, žemės ūkis patiria mažiau nuostolių. 

Pelkės taip pat padeda filtruoti vandenį, surenka nuosėdas ir nešvarumus, bei ženkliai prisideda prie klimato kaitos mažinimo, nes iš atmosferos pašalina ir kaupia didžiulius kiekius anglies.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.

Ūkininkams teks prisitaikyti

Klimato kaita – sudėtingas ir dar tik įsibėgėjantis procesas, kurį sustabdyti bus sunku. Todėl labai tikėtina, kad žemės ūkis ateityje patirs vis sudėtingesnių su tuo susijusių iššūkių ir turės prie jų prisitaikyti. 

Sausros gali tapti rimta kliūtimi produktyviai auginti pasėlius, o Lietuvai tai labai svarbu, nes augalininkystė pas mus plačiai paplitusi.

Viena iš prisitaikymo galimybių galėtų būti perteklinių kritulių surinkimas. Nors šis sprendimas pristatomos kaip tvarus metodas, galintis padėti ūkininkams prisitaikyti prie vis labiau neprognozuojamų kritulių ciklo, kol kas tokios sistemos žemės ūkyje dar nėra plačiai naudojamos, o tam įvardijamos kliūtys yra ne tik ekonominės, bet ir techninės bei agronominės.

Daugelyje labiau į pietus nutolusių šalių jau seniai praktikuojamas pasėlių laistymas, mūsų krašte irgi neatrodo kaip efektyvus sprendimas. 

„Turint mintyje, kad Lietuva yra perteklinio drėgnumo zonoje ir čia gausu derlingų žemių, dabartiniame etape užtektų tiesiog protingiau valdyti turimą drėgmę – sumažinti melioracijos apimtis, atstatyti natūralias upių vagas bei atkurti šlapynes. Tai padėtų į mūsų žemes sugrąžinti drėgmės pusiausvyrą.“ – sako J. Kažys.

Jam antrina ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Valentinas Genys: „Šioje situacijoje yra svarbu atstatyti dirvožemio kokybę, kad jame būtų pakankamai drėgmės, reikiamos grupės grybų, mikroorganizmų. 

Svarbu dirvožemio gyventojus tinkamai „pamaitinti“, prižiūrėti, o dirvožemis pats atsikurs ir duos grąžą. Ir jokie sausringi laikotarpiai nebus pavojingi. Tai yra ilgas kruopštus darbas, bet jis atsiperka.“

Šis straipsnis – antroji iš trijų dalių straipsnių cikle „Klimato kaitos poveikis Lietuvos žemės ūkiui“.

Pirmąją dalį „Klimato kaita ir ekstremalūs gamtos reiškiniai: iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui“ rasite čia.