Lietuvoje vis daugiau istorijų apie varnų užpuolimus

Lietuvoje vis daugiau istorijų apie varnų užpuolimus: ornitologai sako, kad dažnai tokie atvejai – pervertinti

Žiniasklaidoje vis dažniau galima pastebėti įvairių publikacijų apie varnų išpuolius. Klaipėdoje viename darželyje varna užpuolė mažametį, o dizainerei Ievai Daugirdaitei bėgiojant miške varnas ne tik moterį užpuolė, bet ir prakirto galvą.

Dėl ko varnos puola žmones, kaip ir aišku: paukščiai taip saugo išperėtus jauniklius. Tačiau atrodo, kad dabar tokių atvejų yra padaugėję.

Tai ar čia tie keli išpuoliai – kažkas naujo? Ar ir anksčiau varnos puolė, tik apie tai nebuvo taip plačiai nušviečiama žiniasklaidoje? Kaip reikia tai paaiškinti?

Tokie įvykiai pervertinti

„Na, matote, žiniasklaidoje galima matyti, kad dažnai žmonės tą klausimą mėgsta pervertinti. Kiek man yra tekę matyti ir su žmonėmis bendrauti, kažkokios grėsmės šie paukščiai nekelia.

Aišku, pavienių atvejų gali būti, bet yra žmonių, kurie sako, kad juos užpuolė, nors labai dažnai tie įvykiai būna pervertinti“, – pasakojo Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.

Pasak jo, varnos puola, norėdamos apsaugoti savo jaunikius ir artėjant vasarai kiek labiau suagresyvėja. Dabar kaip tik ir yra tas metas. Šie paukščiai mėgsta įvertinti žmones, ar jie kelia grėsmę.

Dažniausiai, jeigu žmogus nelenda prie varnų jauniklių, jos palaiko saugų atstumą.

„Tai, jeigu yra lizdas arba jauniklis netoliese, tiesiog tuo metu reikėtų vengti šiek tiek tos vietos. Bet kokiu atveju vaikų, augintinių neprileisti prie tos vietos mėnesį laiko.

Po to varnos pasitraukia iš tos vietos. Tai didelės problemos aš čia nematau“, – kalbėjo ekspertas.

Jei to padaryti neįmanoma, reikia greitai praeiti teritoriją, kurioje karaliauja paukščiai. Dažnokai varnos būna miškuose ir parkuose prie miestų. Jos dažniau yra priskiriamos atviro kraštovaizdžio paukščiams.

Jauniklius ypač gina pilkosios varnos

Jauniklius ypač gina pilkosios varnos, nes jų jaunikliai neretai palieka lizdą ir ant žemės dažnai sulaukia katinų ar šunų draugijos, todėl varnos fiziškai puola ne tik žmones, bet ir gyvūnus.

Vėliau, sėkmingai išperėjus ir nepatyrus daug trikdžių iš aplinkos, jos neretai grįžta ir kitais metais į tą pačią perėjimo vietą, netgi tą patį lizdą.

Ornitologas pastebi ir kitą problemą, susijusią su varnų perėjimu. Dažnai būna, kad varnų jaunikliai iškrenta iš lizdo ir žmonės sugalvoja jiems padėti. Bėda yra ta, kad, nematydami šalia varnų, jie laisvai prieina prie jauniklio. Tuo tarpu aplink juos rikiuojasi būriai varnų ir žmonės taip yra užpuolami.

„Tai čia nieko keisto, bet, kad varna prakirstų galvą, būtų sudėtinga“, – priduria V. Eigirdas. Kita vertus, pašnekovo teigimu, varnos, įkūrusios lizdus, labai įžūlėja. Ypač Nidoje, kur jos yra lesinamos įvairiais sumuštiniais.

„Varnos net ir prašomos iš rankų nelesa. Tai tokie paukščiai, tad nereikėtų jų auginti, maitinti ar pratinti prie maisto. Juos reikia palikti laukinei gamtai. Vandens paukščius arba mažus paukščius, pavyzdžiui, žvirblius, maitinti ar inkilėlius jiems statyti galima“, – aiškino vyras.

Kaip suprasti, kad varna puls?

Garsinis karksėjimas paprastai yra didžiausias indikatorius, įspėjantis, kad varna jaučia grėsmę, todėl gali užpulti. Tai išduoda ir sukimas aplink žmogų ratu.

Ornitologo Liutauro Raudonikio teigimu, varnos tarpusavyje pradeda komunikuoti įspėjamuosius ženklus jau iš toliau. „Jos pradeda karksėti, viena kitai ir jaunikliams duoda žinią, kad artėja potencialus priešas. Kuo arčiau prie to jauniklio, tuo karksėjimas garsesnis. Po to pradeda jau skraidyti karksėdamos. Tai iš to galima spręsti, kad jos labai sunerimusios“, – taip „Žinių radijui“ komentavo L. Raudonikis.

Varnos atpažįsta savo skriaudėją

Varnos taip pat geba įsiminti žmonių veidus ir aprangą. Jos tai daro, kad įsidėmėtų potencialų priešą. Vienas iš būdų patekti į varnų juodąjį sąrašą – jas gaudyti.

„Jeigu vieną kartą bandei pagauti pačią varną ar jos jauniklį, jos iš tikrųjų prisimena aprangą ir patį žmogų.

Dauguma paukščių, sakykime, jei gaudai, yra signalas, kad jiems reikia sprukti, tai (varnos – Alfa.lt) tikrai gali atsiminti ir į tave reaguoti skirtingai nei kiti paukščiai. Lengviau gali tave atpažinti.

Atmintį šie paukščiai turi tikrai neblogą“, – pasakojo V. Eigirdas.

Kiek ilgai varnos įsimena žmogų, specialistas atsakyti negali. Priklauso nuo to, kokį pavojų tas žmogus kelia joms arba jų jaunikliams ir kiek dažnai tas žmogus atsiduria varnų akiratyje.

Vieni protingiausių paukščių Lietuvoje?

Manoma, kad varnos yra vieni protingiausių paukščių Lietuvoje. Pasak L. Raudonikio, ji atsimena savo patirtį ir ja naudojasi.

„Yra ir YouTube filmuotos medžiagos, kai, pavyzdžiui, varnos mėto riešutus ant važiuojamosios dalies, kad mašinos sutraiškytų, ar sraiges pačiupusios skrenda aukščiau medžių ir meta į apačią, kad sudužtų kiautas.

Varnos labai gerai įsidėmi žmogų. Tai yra viena iš paukščių rūšių, kurių elgseną tyrinėja mokslininkai“, – pasakojo ekspertas.

Lietuvoje taip pat yra ir kitų paukščių, kurie gindamiesi patys ar savo jauniklius puola žmones. Dažniausiai tarp tokių paukščių yra priskiriamos pelėdos, vanagai ir smilginiai strazdai.

Organizatorių nuotr.

YouTube ekrano nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder