Lietuvos jūrų muziejus – draugiškas visiems lankytojams

(2)

Labiausiai Lietuvoje lankytojų mėgstamas muziejus – Lietuvos jūrų muziejus – kviečia į atnaujintą Akvariumo ekspoziciją: ji papildyta sprendiniais asmenims, turintiems negalią. Sprendiniai sukurti universalaus dizaino principais, todėl jie padės plėsti žinias apie vandenų pasaulį visiems besilankantiems Akvariume.

Kaip muziejus tapo draugiškas pojūčiams

Visi žinome, kad Lietuvos muziejai dar nėra itin patogūs ir draugiški žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Siekdama keisti situacija, Kultūros ministerija atliko tyrimą „Muziejai žmogaus gerovei“ ir parengė rekomendacijas dėl paslaugų, skirtų neįgaliems žmonėms.

Darbo grupėje aktyviai dirbo ir Lietuvos jūrų muziejaus specialistai: direktorė Olga Žalienė, Delfinų terapijos skyriaus vedėja prof. dr. Brigita Kreivinienė bei Edukacijos skyriaus vedėja Renata Treigienė.

„Ir tyrimo rezultatai, ir kasdienės patirtys buvo vienprasmės, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Muziejai turi tapti draugiški ir suprantami visiems. Todėl ėmėme ieškoti būdų, kaip pirmiausia Akvariumo ekspoziciją padaryti patogesnę žmonėms su negalia.

Didžiausiu postūmiu tapo laimėtas Kultūros ministerijos bandomasis projektas „Akvariumo ekspozicijos prieinamumo asmenims su negalia didinimas „Draugiški pojūčiams“. Tikslinis finansavimas buvo skirtas tik 3 muziejams: Lietuvos jūrų, Lietuvos etnografijos ir Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės.“

Įgyvendinant projektą Akvariumo ekspozicijos papildytos net 6 draugiškais klausos, lytėjimo pojūčiams edukaciniais sprendiniais, įrengtos 3 naujos bei atnaujinta 1 esama nusiraminimo erdvė, atnaujintas lankytojų kelias, sukurtos naujos paslaugos – 3 temų edukacinė programa bei ekskursija.

Lankytojų patogumui sudaryta galimybė atsisiųsti audioįrašus ir tekstą skaitymui į savo įrenginį – tokiu būdu užtikrinami visų asmenų, turinčių negalią, poreikiai.

Prabilo gyvūnai

Akvariumo ekspozicija papildyta įspūdingu edukaciniu sprendiniu „Draugiški klausos pojūčiams“. Tai edukacinė garso siena, leidžianti „pasikalbėti“ su septyniais jūrų gyvūnais.

Lankytojai išgirs krevetės, jūrų vėplio, kuprotojo banginio, Humbolto pingvino, paprastojo ruonio bei kaliforninio jūrų liūto garsus.

Kitose septyniose stacionariose stotelėse lankytojai pažins gyvūnų atliejas jas lytėdami ir klausydamiesi pasakojimų apie juos, QR kodai sudarys galimybę atsisiųsti pristatomus gyvūnų garsus į savo įrenginį.

Projektui vadovavusi Edukacijos skyriaus vedėja R. Treigienė pasakojo, kad šį darbą lydėjo dideli iššūkiai: kaip sukurti sprendinius, kurie atitiktų tikslinės grupės lūkesčius ir kartu būtų lengvai suprantami kiekvienam muziejaus lankytojui, skirti individualiam naudojimui, bet kartu patogūs ir srautiniam lankymui.

„Ne mažiau svarbu buvo, – pasakojo Renata Treigienė, – nesugadinti mūsų ekspozicijos stilistikos vientisumo ir natūraliai papildyti koncepciją. Raktu į sėkmę tapo sprendimas darbuotis remiantis universalaus dizaino principais.“

Pagal projekto partnerių (Klaipėdos Litorinos mokyklos, Klaipėdos „Medeinės“ mokyklos, Klaipėdos regos ugdymo centro specialistų) rekomendacijas daug dėmesio skirta nusiraminimo vietų identifikavimui ir įrengimui, nes specialiųjų poreikių turintys žmonės Akvariumo ekspozicijoje gali patirti ir šoką dėl lankytojų gausos, diskomfortą dėl tamsos, kvapų, garsų ir pan.

Ekspozicijoje atsirado nusiramino erdvės

Ekspozicijoje buvo pastatyta psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius lankytojus raminamai veikiančios balansinės sofos, kurios užtikrins nusiraminimą linguojantis bei stebint terapinį poveikį kuriantį medūzų akvariumą ar kriauklių ekspoziciją. Raminamai veiks ir atsisiųsta kūrybininko, aktoriaus, režisieriaus Justo Tertelio garso instaliacija „Pasikalbėjimas su jūra ir savimi“ lietuvių, anglų ir gestų kalbomis.

Didelė naujovė – Akvariume atsiradusi visai uždara nusiraminimo erdvė, kuri labiausiai orientuota į jautrius žmones, ieškančius ramesnės aplinkos, atsiribojimo nuo bendro triukšmo, spalvų, kvapų, žmonių.

Tokioje uždaroje erdvėje žmonės galės prisėsti, prigulti bei atsipalaiduoti, žiūrėdami vaizdo siužetą apie jūrų stichiją, tyrinėdami jūros dugną imituojančią taktilinę edukacinę komodą, kurdami jūros gyvūnų dėlionę. Ketvirtoji nusiraminimo–poilsio stotelė atnaujinta su vaizdu į pingvinų baseiną bei galimybe pasiklausyti pingvinų istorijų.

Parengta speciali edukacinė programa ir ekskursija

Muziejaus edukatoriai itin kruopščiai parengė edukacinę ekskursiją „Jūra – gyvybės lopšys“, kurią veda ne vienas edukatorius, o mažiausiai du ir daugiau, priklausomai nuo grupės sudėtingumo.

Ekskursijoje gali dalyvauti ir kompleksinės grupės - sveikų asmenų ir turinčių įvairiausių negalių. Kiekvienam yra paruoštos priemonės, kiekvienam skiriamas dėmesys.

Ekskursijai įsigyta pojūčius stiprinančių priemonių: audiogido įranga, regėjimo negalią turintiems asmenims numatyti garsinio vaizdavimo elementai, lytėti skirti objektai, asmenims, turintiems klausos negalią, pateikiama rašytinė informacija, vizualiniai sprendiniai, asmenims, turintiems intelekto ir raidos sutrikimų, paruošti sensoriniai raminantys elementai, ikonografinis pasakojimas, supaprastintas gido tekstas, judumo negalią turintiems asmenims - apgalvotas kelias, aukšto intelekto žmonėms – įtraukūs pasakojimai ir pan.

Trijų dalių edukacinės programos temas pasiūlė pačios tikslinės grupės: jūros pasaulio pažinimas, jūros dugno pažinimas, jūrų gyvūnų pažinimas. Ši programa yra orientuota į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių (pažinimo, emocijų ir elgesio sutrikimų).

Pagal projekto partnerių rekomendacijas įsigytos sensorinės kuprinės su jose esančiomis nusiraminimo priemonėmis (garsą slopinančios ausinės, ergoterapiniai kamuoliukai, sensoriniai žaislai, emocijų atpažinimo kortelės ir kt.), sukurtos dėlionės.

Pasirinkti vizualinį suvokimą, dėmesio sutelkimo, meditacijos, įtraukų pažinimą skatinantys metodai, sensorinius pojūčius stimuliuojančios, raminančios, personalizuotos užduotys.

Nė viena grupė muziejuje negali būti diskriminuojama

Projekto vadovė R. Treigienė sakė, kad iššūkis buvo nemažas, nes projekto pradžioje paprasčiausiai nežinojo, ką ir kaip konkrečiai reikia padaryti. Iš pradžių atrodė, kad už 100 tūkst. galima labai daug nuveikti, bet po pirmųjų bandymų iliuzijos išsisklaidė – pasiūlymai gerokai viršijo sąmatą.

„Labai džiaugiamės, kad pavyko atrasti kontaktą su partneriais, – sako R. Treigienė, – Klaipėdos regos ugdymo centru, “Medeinės„ ir Litorinos mokyklų specialistais, kurie padėjo nustatyti „karštuosius“ taškus. Partneriai pravedė mums ir mokymus, kaip reikia pasiruošti darbui su neįgaliųjų grupėmis. Patirtis parodė, kad tokie mokymai reikalingi ne tik tiesiogiai su lankytojais dirbantiems skyriams, bet visam muziejui.“

Diskutuojant ir su partneriais, ir su paslaugos teikėjais muziejininkai suprato, kad vienintelė išeitis yra veikti pagal universalaus dizaino principus, taip, kad nė viena tikslinė grupė nebūtų diskriminuojama.

Buvo nuspręsta leisti naudotis liftais muziejuje visiems, kam reikia – ir mamoms su vežimėliais, ir senjorams su lazdelėmis, ir šiaip žmogui, kuris pavargo nuo ilgo vaikščiojimo.

Prieinamumas akliesiems buvo didinamas ne įrengiant specialų taką, o garsinio vaizdavimo būdu. Taip atsirado papildomos priemonės muziejuje, kuriomis gali naudotis lankytojai: vežimėlis pavargusiam vaikui, vaikštynė ar elektrinis vežimėlis sunkiau judančiam suaugusiajam.

LRKMBaigiamasis šio projekto renginys – festivalis, skirtas Tarptautinei žmonių su negalia dienai paminėti „Aš neabejingas, o Tu?“, vyks gruodžio 4 dieną PC „Studlendas“. Taip pat baigiama kurti draugiška lankytojui nauja muziejaus internetinė svetainė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder