Markauskas sako, kad situacija Klaipėdos rajone išlieka sudėtinga: dėl potvynių grėsmės ateityje prašys valstybės paramos

„Šiandien ryte, lyginant su vakar vakaru, vandens lygis buvo kritęs tiek Priekulėje, tiek Lankupiuose apie 50 cm. Bet situacija išlieka sudėtinga, nes žinoma, kad Minija dar nėra grįžusi į įprastą vagą ir lieka dar daug užlietų teritorijų. Tik kad nebėra pagrindinės grėsmės, kurios buvo kilusios Priekulės pylimui“, – Eltai teigė B. Markauskas.

Anot mero, gyventojams taip pat išsiųsti nurodymai, kaip elgtis, jie dar bus pildomi.

„Gyventojus informavome, kad tie, kas turi šachtinius šulinius, kreiptųsi į seniūnijas – mūsų priešgaisrinė tarnyba įsipareigojo, kad kai vanduo nuslūgs, tie šuliniai būtų išpumpuoti, būtų atlikta dezinfekcija ir ištirta, ar vanduo galimas toliau naudoti. Bus parengtas ir kreipimasis į gyventojus, kad nesame apsaugoti nuo tokių potvynių ir kad reikia susitaikyti su tuo. (...) Tai jau ir patys gyventojai turi galvoti, kaip apsisaugoti“, – pridūrė B. Markauskas.

Dalį nuostolių savivaldybė gyventojams atlygins

B. Markauskas pažymi, kad savivaldybė dalį gyventojų patirtų nuostolių yra įsipareigojusi atlyginti, nors kol kas padarytą žalą vertinti dar anksti.

„Nuostolių kol kas dar nevertinome. Kol vanduo nenuslūgs, tol nuostolių negalėsime aiškiai įvertinti. Kalbėti apie konkrečias sumas būtų sudėtinga“, – teigė meras.

„Priekulės seniūnijoje, kadangi ten buvo paskelbta ekstremali situacija, gali būti naudojamas mero rezervas. Tai kai gyventojai įvertins tuos nuostolius, kreipsis – žinoma, negalime ir nepadengsime visų prašymų, bet tam, kam jau bus didelė bėda, svarstysime dėl paramos suteikimo“, – pažymėjo jis.

Prašys finansavimo iš valstybės

Klaipėdos rajono meras atkreipia dėmesį ir į tai, kad ateityje tokių potvynių nemažės. Todėl tiek Klaipėdos rajonui, tiek miestui, bus reikalinga valstybės parama esamai potvynių infrastruktūrai stiprinti.

„Klaipėdos savivaldybės teritorija yra ta teritorija, kur suteka iš visos Lietuvos ateinantys vandenys per Nemuno, Minijos vagas. Mes ir patiriame didžiausias rizikas ir nuostolius. Šiuo atveju, tikrai kreipsimės į valstybę“, – teigė B. Markauskas.

„Konkrečiai šito potvynio nuostoliams – gal ir nebus jie tokie, kad reikėtų kažkokios Vyriausybės pagalbos, bet, kalbant apie ateitį ir prevencines priemones – tai yra labai brangu. Jau dabar aišku, kad tie pylimai Priekulėje, Lankupiuose ir Purmaliuose – jie tokiems potvyniams darosi per žemi. Juos reikėtų tvirtinti, aukštinti, reikia daryti naują Lankupių šliuzą. Tai investicijos yra labai didelės ir čia kažin ar kaip savivaldybė būsime pajėgūs tai padaryti vieni“, – sakė Klaipėdos rajono meras.

Pasak jo, tokie projektai pareikalautų šimtų milijonų eurų.

ELTA primena, kad intensyvus potvynis prasidėjo praėjusią savaitę Kretingoje, antradienį po pietų, kai mieste per dieną iškrito kone viso lapkričio mėnesio kritulių kiekis. Dėl smarkių liūčių savivaldybė surengė ekstremalių situacijų valdymo posėdį ir paskelbė ekstremalią situaciją dėl taršos pavojaus, į aplinką teko paleisti nuotekų.

Šeštadienio popietę, atsižvelgus į smarkiai dėl potvynio blogėjančią padėtį, Priekulėje buvo paskelbta ekstremalioji situacija.