Bet nuo vasario jie turės naują lyderį. Po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų Landsbergis atsistatydino. Be to, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė irgi atsisakė siekti pirmininko posto. Turime intrigą.
Įdomu tai, kad rinkimai yra atviri. Renkant Tėvynės sąjungos lyderį gali dalyvauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų: su sąlyga, jeigu nepriklauso kitai politinei organizacijai. Taigi, tikėtina, kad balsuoti galite ir jūs. Tereikia užsiregistruoti.
Beje, pilnas šios partijos pavadinimas yra Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Šiek tiek ironiška, turint galvoje tai, kad ją vis tiek dažniau vadiname tiesiog konservatoriais.
Būtent toks priedėlis pavadinime buvo iki 2008 m., kai tuometinė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos konservatoriai susijungė su krikščioniais demokratais. Šie iki tada turėjo atskirą partiją. Tiesa, rinkimuose jiems sekėsi prastai.
Todėl ir prisijungė prie konservatorių.
Po to krikščionys demokratai savo naujoje partijoje, Tėvynės sąjungoje, sudarė mažumą. Juos atstovavę kandidatai pirmininko rinkimus pralaimėdavo. Iš pradžių tų originaliųjų konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui, o vėliau, partijoje iškilus jaunam liberaliam flangui, – jo vedliui Gabrieliui Landsbergiui.
Bet atrodo, kad laikai keičiasi. Dabar favoritu laimėti konservatorių – o gal jau reikės sakyti, krikščionių demokratų – lyderio rinkimus laikomas Laurynas Kasčiūnas. Tai politikas, siejamas su šeimos vertybėmis, konservatyvumu, tradicija.
Atrodo, toks grynas krikščionis demokratas.
Jo pagrindinė konkurentė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė priskiriama kitam, liberaliam partijos sparnui. Rinkimuose dalyvauja dar trys kandidatai. Tačiau mažai tikėtina, kad jie galėtų mesti iššūkį Kasčiūnui.
Tai, ką iki šiol aptarėme, yra standartinė, oficialioji istorija, kurią rasime bet kurioje rimtesnėje žiniasklaidos priemonėje.
Patikslinkime ją.
Ne, aš nebandau perrašyti Tėvynės sąjungos lyderio rinkimų istorijos – visi išdėstyti faktai yra teisingi. Bet štai dėl vertybių kyla šiokių tokių klausimų. Ar tikrai tie flangai ir konkurentai tokie skirtingi?
Nusprendžiau nuosekliai palyginti Kasčiūno ir Morkūnaitės-Mikulėnienės atsakymus į rinkimų kompaso „Mano balsas“ klausimus apie įvairias politikos vertybes – nuo ekonomikos iki užsienio politikos.
Reikia atiduoti pagarbą abiem politikams dėl atvirumo visuomenei. Abu jie yra užpildę visas paskutinių trijų Seimo rinkimų anketas. Galite jų atsakymus pasinagrinėti puslapyje „manobalsas.lt“, atsidarę skirsnį „Politikai“ ir susidarę konkrečią pavardę.
Šiandien apsiribosiu šviežiausiomis, 2024 m. anketomis. Susivedžiau Kasčiūno ir Morkūnaitės-Mikulėnienės atsakymus į Excelį ir apskaičiavau skirtumus. Toks pratimas atskleidė, kad šie du kandidatai yra labai panašūs.
Visų pirma – pagal ekonomines nuostatas. Natūralu, kad viena svarbiausių temų politikoje ir rinkimuose yra ekonomika: tai klausimai apie mokesčius, valstybės išlaidas, rinkos reguliavimą.
Gal nustebsite, bet absoliučiai VISI dviejų kandidatų atsakymai šioje temoje sutapo. Tokia nuosaiki, centro dešinės pozicija.
Pavyzdžiui, į progresinius mokesčius jie abu žiūri neutraliai. Abu visiškai nesutinka su valstybinio komercinio banko steigimu. Abu greičiau nesutinka su pelno mokesčio verslui didinimu vardan daugiau viešųjų paslaugų
Visi jų atsakymai ekonomikoje yra identiški. Taigi, kad ir kuris iš dviejų taps Tėvynės sąjungos lyderiu, partijos ekonominė politika nuo to nesikeis. Dar įdomiau, kad Kasčiūno ir Morkūnaitės-Mikulėnienės atsakymai sutampa ir ekologijos temoje.
Kaip tai nutiko? Atsakymas yra paprastas.
Kandidatų individualios vertybės ekonomikoje ir ekologijoje ne tik persidengia tarpusavyje – jos sutampa su oficialiais partijos rinkiminio štabo atsakymais.
Įprastai tokios pozicijos laikosi politikai, kuriems tinka partijos kursas ir kurie yra tarp jos įtakingiausių. Taigi, jei Kasčiūnas kažkada ir buvo „paprastas bičas konservatorių partijoje“, dabar jo vidine opozicija nepavadinsi.
Vidinė opozicija krašto apsaugos ministrais netampa.
Kaip dėl visuomenės, kultūros?
Nors čia irgi pusė atsakymų sutampa, randame ir didesnių skirtumų. Bet jie nerodo nuosekliai ta pačia kryptimi.
Kaip ir galime tikėtis, didžiausias nuomonių išsiskyrimas yra dėl tos pačios lyties santuokų. Morkūnaitė-Mikulėnienė su jomis visiškai sutinka, o štai Kasčiūnas visiškai nesutinka. Beje, čia jo pozicija yra šiaip artimesnė oficialiam Tėvynės sąjungos atsakymui (greičiau ne). Kitaip tariant, liberalioji kandidatė mažiau atitinka savo partijos platformą.
Dar įdomiau tai, kad kitame klausime – dėl marihuanos legalizavimo – būtent Kasčiūnas yra liberalesnis. Jis laikosi neutralios pozicijos, kai jo oponentė visiškai nesutinka.
Kitaip tariant, 1:1.
Po pratęsimo Kasčiūno konservatyvumas per plauką laimi – jis neutraliai žiūri į Stambulo konvenciją, kai Morkūnaitė-Mikulėnienė jai visgi greičiau pritaria. Tačiau ar to užtenka, kad abu kandidatus laikytume labai skirtingais?
Nemanau.
Kaip ir galima tikėtis, beveik visi jų atsakymai sutampa saugumo ir užsienio politikos temoje – kandidatai palaiko NATO karius Lietuvoje, gynybos biudžeto didinimą, Ukrainos priėmimą į ES. Bet yra viena ryški išimtis – ir tai antras toks didelis nuomonių išsiskyrimas, po atsakymo apie tos pačios lyties santuokas.
Kasčiūnas greičiau sutinka su tuo, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams turi būti taikomi vienodi imigracijos ribojimai. O Morkūnaitė-Mikulėnienė su tuo visiškai nesutinka. Taigi, iš Kasčiūno galima tikėtis didesnio griežtumo imigracijoje. Ypač iš Rytų.
Viskas. Kitais atžvilgiais tai kone identiški kandidatai. Iš visų 38 „Mano balso“ klausimų net 30 atsakymų tarp jų visiškai sutampa. Ir iš tų likusių aštuonių klausimų trijuose tai yra laipsnio, o ne pozicijos skirtumas – pavyzdžiui, greičiau taip ir visiškai taip.
Panašu, kad ir kuris taps lyderiu, Tėvynės sąjungos viešoji politika keisis nedaug.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą