Medikų saugumui darbe - vis daugiau dėmesio

Reaguodama į šiandienos aktualijas dėl medikų saugumo, Respublikinė Klaipėdos ligoninė darbuotojams surengė savigynos mokymus. Priėmimo-skubios pagalbos medikai mokėsi, kaip spręsti konfliktus su agresyviais pacientais nenaudojant jėgos.

Mokėsi ne tik savigynos

Medikų darbas ligoninės priėmimo skyriuje visame pasaulyje yra keliantis grėsmę. Ne visi čia patenkantys pacientai būna nusiteikę geranoriškai: neadekvatų bei agresyvų elgesį kartais išprovokuoja psichotropinės medžiagos, alkoholis ar sutrikusi psichinė žmogaus sveikata.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikai pripažįsta, kad darbe ne taip jau retai tenka susidurti su agresyviai nusiteikusiais pacientais ir juos atlydėjusiais artimaisiais.

Nors konfliktinės situacijos dažniausiai neperžengia fizinio smurto ribų, medikai pabrėžia, kad labai svarbu žinoti, kaip tokiose situacijose elgtis, apginti save ir kolegą.

Ligoninės administracijos iniciatyva surengti baziniai savigynos mokymai suteikė žinių, kaip išvengti galimo fizinio smurto, kaip nuo užpuoliko išsisukti kebliose situacijos ir kaip suvaldyti konfliktinę situaciją. Šiuose mokymuose kartu su visu Priėmimo-skubios pagalbos skyriumi dalyvavo ir praktiką atliekantys medicinos studentai.

Kiek anksčiau medikai išklausė kursą apie psichologinį smurtą, konfliktinių situacijų sprendimą su pacientais. Tokiais patarimais dalinosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo specialistai.

Suteikė žinių ir saugumo

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Dovilė Černiauskienė pasidžiaugė ligoninės administracijos parodytu dėmesiu medikų saugumui.

„Neturime apsaugos darbuotojo, prireikus pagalbos galime paspausti specialų apsaugos pulto mygtuką ir taip pasikviesti pagalbą. Tačiau kol atvažiuos apsaugos darbuotojas, turime mokėti patys suvaldyti konfliktinę situaciją.

Kursai suteikė saugumo jausmo. Gal neišmokome visų reikalingų judesių, tačiau įgijome žinių, kaip elgtis konflikto metu, kai gresia fizinis smurtas“, - pasakojo skyriaus vedėja.

Dažnam savigyna klaidingai asocijuojasi su kovos menais. D.Černiauskienė nuramino, kad nesiruošia pacientams demonstruoti kovos meno judesių. Medikų pagrindinė užduotis - suteikti skubią pagalbą, nors pacientai ne visada būna nusiteikę geranoriškai.

Stengiasi išvengti konfliktų

Neblaivių pacientų dažniausiai sulaukiama vakarais, naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Kartais agresyviai nusiteikę būna ir lydintys asmenys.

Kartais vos pacientui įžengus pro duris medikai spėja, kad gali kilti konfliktinė situacija - toks žmogus užuot pasisveikinęs prapliumpa keiksmų ar priekaištų tirada. Tokiais atvejais stengiamasi užbėgti galimiems įvykiams už akių.

„Jau pats atvykimas į priėmimo skyrių kai kuriems pacientams kelia nerimą, susirūpinimą dėl sveikatos būklės, ypač jei eilėje laukia daugiau žmonių. Visada stengiamės nuraminti, paaiškinti situaciją, pasiūlome vandens“, - pasakojo Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja Galina Gedrimienė.

Kaip pastebi slaugytoja, paciento nuraminimas ir reikiamos informacijos suteikimas dažniausiai padeda užgesinti beįsiplieskiantį konfliktą.

Tačiau nesėkmės atveju smurto protrūkio nuosėdos lieka ilgam - personalui prireikia laiko, kol atslūgsta patirta įtampa, stresas.

Kas tokiais atvejais padeda? „Grynas oras. Paskui su kolegomis aptariame bei diskutuojame, kaip galėjome išvengti tokios situacijos“, - sakė G. Gedrimienė.

Smurto temai - daugiau dėmesio

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pastebėjo, kad studijuojant mediciną niekas nekalbėjo apie smurtą prieš medikus ir nemokė, kaip išvengti konfliktinių situacijų su pacientais.

Ilgą laiką ši tema buvo savotiškas tabu, tačiau dabar požiūris į šią problemą keičiasi. Ligoninės direktorius pasidžiaugė, kad pastaruoju metu medikų saugumui nemažai dėmesio ir priemonių skiria Sveikatos apsaugos ministerija.

Vis dažniau į viešumą iškylantys atvejai, kai nuo pacientų nukenčia pagalbą teikiantys medikai, rodo, jog šiandien ši problema - išties aktuali.

„Tarp medikų dauguma yra moterų, kurios gali patirti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Savigynos mokymai mūsų darbuotojams - viena iš daugelio priemonių, kurių ėmėmės tam, kad medikai jaustųsi saugiau ir tvirčiau darbo vietoje, gebėtų išvengti konfliktinių situacijų“, - aiškino D. Steponkus.

Konfliktinių situacijų neišvengiama visuose ligoninės skyriuose, tačiau dažniausiai jie kyla Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

Pasak D. Steponkaus, šie mokymai gal padėjo išsklaidyti ir tam tikrą įtampą bei pralinksminti, nes šie kursai skyrėsi nuo medikams įprastų. Jis prisiminė, kad nemažai nerimo bei įtampos kėlė kovidinis laikotarpis, kai konfliktų su pacientais kildavo ir dėl būtinybės dėvėti kaukes.

Kasdienybė - savanorio akimis

Siaučiant kovidui, sirgo nemažai medikų, trūko darbo rankų, tad Respublikinei Klaipėdos ligoninei į pagalbą atskubėjo savanoriai, Šaulių sąjungos atstovai, tarp kurių buvo ir aktyvus klaipėdietis Aurimas Mockus. Kelis mėnesius ligoninėje budėjęs vyras iš arti matė, kaip dirba ir su kokiomis rizikomis susiduria medikai.

„Gerąja prasme mane nustebino Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus aplinka ir kaip sustyguotas visas darbas. Pasijutau lyg būčiau ne Lietuvos ligoninėje, o užsienio klinikoje. Iš kitos pusės, ne kartą pagalvojau apie medikų saugumą ir jiems kylantį pavojų. Man sunku suvokti, kaip tokiomis sąlygomis dirba medikai“, - nuostabos neslėpė A. Mockus.

Jau pirmosiomis budėjimo dienomis savanoriui teko susidurti su agresyviai nusiteikusiu pacientu. Greitosios medicinos pagalbos medikai atvežė gatvėje aptiktą sušalusį ir neblaivų vyrą, kuris vos sušilęs pradėjo elgtis itin agresyviai.

Tokiais atvejais medikai kviečia policijos pareigūnus, bet jie ne visada gali reaguoti operatyviai, o lemtingos kartais gali būti jau pirmosios minutės.

„Tąkart man labai pravertė džiudžitsu pamokos, - vyras neslėpė panaudojęs kelis kovos meno veiksmus. - Kiek apramintas neadekvataus elgesio pacientas vėliau vėl pradėjo siautėti. Kai kurie mano veiksmai greitai jį pabudino iki adekvačios būsenos.“

REAKCIJA. Kelis mėnesius ligoninėje savanoriavęs Aurimas Mockus ne kartą susimąstė apie medikų saugumą darbe.

Ar visada padeda žodžiai?

Kaip pastebėjo A. Mockus, medikams ypač nesaugu dirbti naktimis ir kai būna ligoninės priėmimo diena. Tada visi pacientai vežami į budinčią ligoninę. „Dieną aplinkui būna daug žmonių, o naktimis - vos du ar trys medikai, dažniausiai moterys“, - pasakojo savanoris.

A. Mockus pastebėjo, kad konfliktus dažniausiai sukeldavo neblaivūs arba psichotropinių medžiagų pavartoję pacientai. Dalis pacientų - tiesiog konfliktiški, kuriems nuraminti pakakdavo žodžių.

„Apsvaigę pacientai dažnai būna neadekvataus elgesio, tad kažin ar įmanoma juos nuraminti žodžiu. Jeigu tokią būseną dar lydi agresija - pasekmės sunkiai prognozuojamos. Iki nelaimės vos keli žingsniai“, - prisiminė vyras.

A. Mockaus manymu, priėmimo skyriuose turėtų nuolat budėti policijos arba apsaugos darbuotojas, kuris prireikus galėtų sutramdyti agresyviai nusiteikusį pacientą.

Specialisto komentaras

Profesionalus Lietuvos boksininkas, vienas geriausių pasaulio kikboksininkų ir mišrių kovos menų kovotojas Sergejus Maslobojevas:

maslobojevKiekvieną konfliktą pirmiausia reikia slopinti žodžiu. Tokioje situacijoje negalima elgtis agresyviai - tai tik dar labiau provokuoja konfliktuojančią pusę.

Balso kėlimas ir bandymas perrėkti priešininką neduos naudos, atvirkščiai, tik paskatins dar didesnę agresiją - tai normali žmogaus reakcija.

Kiekvieną situaciją reikia vertinti šaltu protu, kalbėti tyliu ir ramiu balsu, remtis faktais. Nereikia grasinti.

Kovos menai nėra skirti tam, kad prisidarytumei sau problemų - būtina atsakomybė už savo veiksmus, kurie pasitarnauja aukštesniems tikslams.

Važinėdamas po mokyklas, kur moksleiviams pasakoju apie savigyną, kovos menus, dažnai kartoju: tikras nugalėtojas tas, kuris kovą palieka nepanaudojęs nė vieno kovos judesio.

Pats taip esu numalšinęs ne vieną konfliktą. Agresyviai nusiteikusiam žmogui bandau aiškinti, kad bet kurį klausimą galima išspręsti taikiai, o jėgos naudojimas atneš daugiau žalos tik ją naudojančiam.

Gali atsidurti akistatoje su dviejų metrų milžinu pats būdamas gerokai mažesnis, nesportuojantis - tokiais atvejais pasitikėjimas savimi tikrai nepadės. Kalbant apie savigyną, psichologinis pasirengimas yra svarbiausia. Būtina žinoti, kaip ir kokiu tonu su žmogumi kalbėti. Teisingai paspaudęs tam tikrus mygtukus gali sutramdyti bet kurį liūtą.

Įsisiautėjęs, neadekvataus elgesio žmogus vadovaujasi emocijomis, o ne blaiviu protu. Tad jam būtina paaiškinti, kad agresyviu elgesiu pirmiausia kenkia pats sau, medikai pasiruošę padėti tik tada, kai jis nusiramins.

Beprasmis kalbėjimas, grasinimas policija naudos neduos. Įsisiautėjusį pacientą galima nuraminti ramiu tonu, kol bus pakviesta apsauga ar policijos pareigūnas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder