Metų klaipėdiečio rinkimuose - ir mokslininkas Sergejus Suzdalevas

„Kad esu pasiūlytas “Metų klaipėdiečio„ nominacijose, sužinojau iš kitų žmonių. Žmonos brolis atsiuntė informaciją, kad vyksta balsavimas“, - sako S. Suzdalevas.

Iš pradžių jis tai priėmė kaip tiesiog linksmą įvykį. Tačiau kai pateko į finalinį etapą, balsavimo rezultatais ėmė labiau domėtis.

„Nesu aktyvus socialinių tinklų naudotojas, tačiau matau, kad vienas kitas paraginimas balsuoti įgavo pagreitį, į procesą įsitraukė nemažai žmonių“, - pažymi S. Suzdalevas.

Mokslininkas sako, kad jis net nežino, kad pasiūlė jo kandidatūrą „Metų šuolio“ nominacijoje. Dabar jis stengiasi periodiškai priminti savotiškai savo palaikymo komandai, kad jie neužmirštų atsidaryti Metų klaipėdiečio rinkimų balsavimo puslapio www.ve.lt ir balsuotų už jį.

Vaikai - tikri klaipėdiečiai

Keturiasdešimtmetis Sergejus į Klaipėdą atvyko pieš 12 metų iš Vilniaus.

„2010 metais gavau Klaipėdos universiteto pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti“, - prisimena S. Suzdalevas.

Dabar jis jau jaučiasi tikru klaipėdiečiu. Čia gimė abu jo sūnūs.

Su visa šeima jis ypač vertina Klaipėdos gamtą, išskirtinę galimybę kasdien lankytis ir pasivaikščioti prie jūros bet kokiu oru ir bet kuriuo metų laiku.

Būtent jūra, o tiksliau vanduo, tapo pagrindiniu mokslininko tyrimo objektu.

Cheminis užterštumo tyrimas vandens aplinkoje yra pagrindinis S. Suzdalevo mokslinių tyrimų laukas.

„Tai labai platus spektras. Baltijos jūros, upių, kitų vandens telkinių dugno nuosėdų, vandens analizė“, - trumpai savo veiklą bando apibrėžti Sergejus.

Naujausias šiuo metu kaip tik baigiamas projektas, kuriame vykdo tyrimus S. Suzdalevas, tai vaistų likučių nustatymas Lietuvos ir Latvijos vandens telkiniuose.

„Vaistai - tai mikroteršalų grupė. Pastaruoju metu šiai problemai skiriamas didelis dėmesys“, - sako mokslininkas.

Anot jo, tokiems tyrimams reikalinga ypač tiksli ir moderni tyrimo įranga. Būtent tokią turi Klaipėdos universitetas, kurios laboratorijos resursai ir naudojami.

Daugumos teršalų, cheminių elementų anomalių koncentracijų paplitimas gamtinėje aplinkoje yra susijęs su pramonės įmonių veikla. Tačiau medikamentai per buitines nuotekas į vandens telkinius patenka iš buitinių vartotojų.

„Jau yra įrodymų, kad vaistų likučiai daro įtaką vandens organizmams, žuvims ir net gali lemtį jų lytį“, - problemą atskleidžia S. Suzdalevas.

Anot jo, iki šių metų pabaigos atliekamas tyrimas turės užpildyti duomenų trūkumo spragą apie medikamentų likučių paplitimą Lietuvos ir Latvijos vandens telkiniuose.

Ši problema yra labai aktuali. Surinktų duomenų pagrindu ES planuoja priimti atitinkamas direktyvas, kurios reguliuotų vaistų patekimą į vandens telkinius.

„Šiuo metu dauguma valymo įrenginių yra pajėgūs sulaikyti 40-50 procentų vaistų likučių, esančių buitinėse nuotekose“, - sako S. Suzdalevas.

Anot jo, jau yra veikiančių technologijų, su kuriomis mokslininkas susipažino Švedijoje, galinčių medikamentų išvalymo rodiklį nuotekose padidinti iki 80-90 procentų.

Lietuva pagal vaistų likučių patekimą į vandens telkinius tikrai nėra blogesnėje situacijoje nei dauguma Europos valstybių. Tačiau duomenys rodo, kad problema egzistuoja ir ją reikės spręsti.

Tonos vaistų

Beveik dvejus metus vykdyto tyrimo metu buvo paimta daugiau nei 100 mėginių įvairiose Lietuvos ir Latvijos nuotekų valymo vietose ir vandens telkiniuose, tirta jų cheminė sudėtis ieškant medikamentų pėdsakų.

Mėginių cheminė analizė atlikta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje.

Tyrimas atskleidė, kad į Lietuvos nuotekų valyklas, kuriose buvo imti mėginiai, pateko beveik 3 tonos vaistų.

Po nuotekų išvalymo farmacinių medžiagų liko mažiau, bet vis tiek labai didelis kiekis - tona.

Pasak S. Suzdalevo, didesnėje dalyje tirtų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis.

Taip pat į dažniausiai rastų medžiagų penketuką pateko antivirusinė veiklioji medžiaga oseltamiviras bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų vartojama medžiaga metoprololis.

Mokslininko teigimu, šios penkios medžiagos nevalytose nuotekose sudaro net apie 80 proc. visų rastų medžiagų.

Išskirtinis miestas

Lietuvoje mėginiai buvo imami Klaipėdoje, Kretingoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Šiauliuose, Joniškyje, Radviliškyje ir Rokiškyje.

Iš šių miestų išsiskyrė Rokiškis. Šioje vietovėje, priešingai nei likusiose tirtose vietovėse, dominavo ne skausmą malšinantys vaistai, o nervų sistemai skirti vaistai, antidepresantai.

Mokslininkai spėja, kad tokius rezultatus galėjo lemti Rokiškio psichiatrijos ligoninės veikla.

O štai aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose, išskyrus Kretingos rajone esančią Tenžės upę",- pasakoja Sergejus Suzdalevas.

Uosto specifika

Kita sritis, į kurią gilinasi mokslininkas, yra Klaipėdos uosto veikla ir uosto akvatorijos dugno užterštumas.

„Daugiausia teršalai kaupiasi Klaipėdos uostas užutekiuose, Malkų įlankoje, kur sukoncentruota laivų remonto pramonė“, - sako S. Suzdalevas.

Tačiau, anot jo, uosto akvatorijoje labai sudėtinga tirti ir nustatyti taršos šaltinius. Čia nuolat maišosi sūrus jūros ir gėlas marių vanduo, keičiasi srovės. Todėl taršos situacija sparčiai kinta.

Mokslininkas dar negali tiksliai įvardinti, koks bus kitas tyrimas, kuriame jis dalyvaus. Tačiau neabejojama, kad tai bus susiję su vandens telkiniais ir jų užterštumo matavimu.

Juo labiau kad šiai aktualiai sričiai yra rengiamos programos ir skiriamas ES finansavimas.

Į projektinę veiklą S. Suzdalevas Klaipėdos universitete aktyviai įsitraukė prieš dešimtmetį - nuo doktorantūros studijų ekologijos ir aplinkotyros srityje pradžios.

Prieš tai jis baigė hidrologijos ir meteorologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete.

Mykolo Romerio universitete įgijo aplinkos apsaugos politikos ir administravimo magistro laipsnį.

Pirmadienį „Metų šuolio“ nominacijoje tarp trijų finalininkų S. Suzdalevas internetiniame balsavime buvo surinkęs per 1 700 balsų ir žengė antroje vietoje. Balsavimas tęsis iki lapkričio 23 d. 21 val.