Sfinksas, pasak „Sky History“, yra 73 metrus ilgio ir 20 metrų aukščio kalkakmenio statula, stūksanti Gizos plynaukštėje šalia garsiojo piramidžių komplekso.
Pagal šiandien priimtą teoriją, Didysis sfinksas buvo sukurtas valdant faraonui Chefrenui, maždaug prieš 4500 metų. Svarbu pabrėžti, kad statula nebuvo atgabenta – ji iškirsta iš uolienos atodangos toje pačioje vietoje, apdirbant kalkakmenio uolą į liūtą su žmogaus galva.
Dėl statulos paskirties egzistuoja įvairių hipotezių. Viena populiariausių teigia, kad sfinksas turi paties faraono Chefrėno veidą, o jo pagrindinis tikslas – saugoti faraono laidojimo kompleksą, kuris taip pat yra Gizoje.
Istorikė Bettany Hughes apibūdino sfinksą kaip „monumentalų sarginį šunį, kuris prižiūrėjo faraono kapą“. Senovės egiptiečiams mitinė būtybė sfinksas buvo svarbus simbolis, o jo buvimas prie piramidžių buvo griežtas įspėjimas apie neleistinumą įsiveržti į karališkąsias kapavietes.
Nors archeologiniai duomenys iš esmės patvirtina, kad sfinksas datuojamas Chefrėno valdymo laikais, šie įrodymai nėra absoliučiai neginčijami ir gali būti interpretuojami įvairiai. Dėl to kai kurie egiptologai mano, kad statula galėjo būti sukurta daug anksčiau.
Istorikas Robertas Šochas teigia, kad aptiko ryškius vandens erozijos pėdsakus ant sfinkso, kokių nėra ant greta esančių Gizos paminklų. Jo nuomone, tai įrodo, kad statula buvo iškirsta gerokai anksčiau nei piramidės, „kai klimatas buvo kur kas nuosaikesnis“ ir pasižymėjo didesniu drėgnumu bei kritulių kiekiu. R. Šochas yra įsitikinęs, kad sfinksą pastatė civilizacija, egzistavusi iki senovės egiptiečių.
Tačiau ir ši teorija nėra be trūkumų. Vandens erozija ant sfinkso gali būti paaiškinama ne klimato pokyčiais, o Nilo potvyniais. Ginčai dėl sfinkso amžiaus ir tikrosios kilmės lieka atviri.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą