Mizantropai, introvertai ir kiti terminai. Ar juos skiriame?

Bet čia ir staigmena! Pirmuosius sakinius perskaičiusieji tam tikrą atranką jau įveikė: parodė, kad geba perprasti minčių raizgalynę ir... nebijo nežinomų ar pamirštų žodžių.

Toliau: su tam tikra abejone išdrįsiu teigti, kad pavadintas mizantropu ne vienas mūsų imtų spręsti nedidelę užduotėlę: pagyrė mus taip besikreipusieji ar supeikė? O gal net išjuokė ir pasityčiojo? Tad pabandykite iš trijų teiginių atrinkti apibūdinimą, labiausiai, jūsų nuomone, tinkantį mizantropui: 1. Mizantropas žino, kur pasisemti ramybės. 2. Mizantropai mėgsta vienatvę. 3. Mizantropė visada nė vieno nepažįsta.

Tingintiems savarankiškai mąstyti – atsakymas: arčiausia tiesos yra antrasis teiginys. Nes tikras mizantropas nemėgsta draugijų ir šurmulio. Nes bendryste jis nusivylęs. Nes žodžiai „socialinė sąvoka“ – jam tik žodžiai, o ne... sąvoka.  

(Bet pavadinime dar skaitėte ir apie introvertus, o antrame sakiny – apie socialines fobijas. Kodėl greta visa tai sustačiau? Todėl, kad introversija dažnai yra ir sveika, ir naudinga. O socialinė fobija – beveik klinikinė būklė, lydima nerimo ar baimių. Žodžius lengva atskirti, bet sąvokas – sunkiau. Tad toliau – tik apie mizantropiją).

Pirmiausia, žinoma, rūpi išsiaiškinti, kas tas mizantropas. Antra, ar dažnas šį rašinį skaitantis gali save mizantropu vadinti? Trečia, kas pasikeis, jei pajusite, kad mizantropiškosios vertybės (argi vertybės?) tūno jumyse? Klaustukas po klaustuko, o pavardžių... nėra. Bet tuoj! Kad paveikslas ryškėtų, pakaks vos keletą vardų priminti. O po to galėsite tuos vardus jau su savo elgesiu bei mąstysena palyginti.

Apie vardus ir pavardes. Apie pirmąjį pasaulio mizantropą dabar pirmąkart išgirs tie, kurie niekuomet nestudijavo antikos ar literatūros. Nes tai buvo 4-3 a. prieš Kristų gyvenęs graikų filosofas Timonas. Jis apibūdintas, kaip žmonija nusivylęs ir draugijos itin vengęs Atėnų pilietis. O istorijai ir literatūrai jį „prikėlė“ V.Šekspyras, 1607-aisiais parašęs pjesę „Timonas iš Atėnų“.

Visos kitos pavardės (ir tikrieji jų mizantropijos pasireiškimai) jums, be abejonės, bus girdėti. Vienas ryškiausių istorijoje – Diogenas, leidęs dienas statinėje. Toliau – be jokios chronologijos: D.Selindžeris, F.Kafka ir daktaras Hausas (iš to paties pavadinimo TV serialo). Ir Ž.Ruso. Ir Volteras. Ir visi tie, kurie gyvūnus myli labiau nei žmones. Ir dar tie, kurie deklaruoja, kad jau tuoj tuoj gyvąjį pasaulį atomas sunaikins. Ir t.t.

Mizantropai įsitikinę, kad žmonių prigimtis – ydinga ir savanaudiška, o jų veiksmai žalingi kitiems šalia esantiems ir visai supančiai aplinkai. Labiausiai matomi mizantropijos pasireiškimai yra nuolatinis nepasitenkinimas viskuo. (Ir supančiais žmonėmis, ir iš radijo sklindančiomis žiniomis; ir kainomis turguje ir... politikais. Ties politika vėliau stabtelėsim.)

Jei vis dar mizantropų pogrupiui savęs nepriskyrėte, pasakojimą dar paryškinsim. Paprastai mizantropai būva nepatiklūs, demonstratyviai smerkiantys žmogiškąsias silpnybes ir garsėja cinišku požiūriu į visus juos supančius. Juos greit nuvargina ne tik nepažįstami žmonės, bet ir saviškiai. Jie mano, kad didžioji aplinkinių dalis yra savanaudžiai ir bendrauja tik asmeninės naudos siekdami. Jei dar atviriau, mizantropai galvoja (žinoma, negarsiai), kad dauguma žmonių yra... kvailiai. Ar bent jau – ganėtinai paviršutiniški.

Jei ir dabar dar manote, kad visa tai – ne apie jus, nesispyriosiu: tikrai gali būti, kad ne apie jus, nes, kaip keista bebūtų, patiems aukščiausiems mizantropijos (pasaulio nekentimo) lygiams yra priskiriami ir... teroro aktai. (Manau, kad visokių unabomberių ir kitokių teroristų vardų švietėjiškame rašiny nedera priminti. Tačiau, jei esate TOP‘as (Teisingai Orientuotas Pilietis), didžiausiojo šių dienų mizantropo-teroristo pavardę žinote. (Šioje vietoje tiks ir klausimas, kurį jau senokai mūsų internetinei spaudai turėjau išsakyti: kieno nurodymu tas šlykštus senis kasdien jūsų puslapiuose? Gal pakeiskit jo veidelį į unitazo foto?) Išsidaviau: aš – mizantropas. Todėl dabar, situaciją švelnindamas, pabandysiu aiškinti, kad ne visada mizantropas yra blogai. Gerosios (naudą nešančios) mizantropo savybės yra tokios: orientacija į vidinį pasaulį skatina kūrybiškumą ir asmenines vertybes; realistiškas ar net ciniškas požiūris padeda pastebėti melą ir pavojų; polinkis analizuoti bei abejoti skatina mąstyti kritiškai, o dėl skeptiško požiūrio įgyjamas imunitetas pažadams ir... reklamoms.

Objektyvumo dėlei – dar viena eilute apie mizantropijos neigiamybes. Galite patirti izoliaciją ir vienatvę. (Bet gi tai jums patinka!). Gali atsitikti taip, kad laiku nesulauksite pagalbos. (Pavojus!) Ir gali jus ištikti, nors sunku tuo patikėti, pesimizmo priepuolis. Ypač jei šiais laikais kalbėsite apie politiką.

Mizantropiją politikoje galime suskirstyti į trejetą pogrupių. Politiniai partijų manifestai ir programos dažnai rodo nepasitikėjimą visuomenės gebėjimais, todėl dažnai juose reikalaujama itin griežtos kontrolės.

Neatmetama galimybė kad būtent dėl mizantropijos randasi populistiniai ir radikalūs judėjimai. (Teigiama, kad „masės nieko nesupranta“ arba kad „Tauta demokratijai dar nepasiruošė“.)

„Valdovas privalo meluoti“, – sakė Florencijos filosofas Nikolas Makiavelis (1469- 1527m.) Po 500 metų jo žodžius (tik švelniąja forma) atkartojo kitas mizantropas – Elonas Muskas: „ Politikoje šiandien vadovo žodis tikrai per mažai vertinamas“, – sakė jis šiemet. Tiesa, vėliau JAV analitikai teigė, tame posakyje įžiūrėję ne tiek grynąją mizantropiją, kiek lengvą verslininko ir politiko (tuo metu) sarkazmą. Bet gi ir jūs žinote: kai labai ką nors, kur nors įžiūrėti norite, tai ir... įžiūrite.

Kuomet rašau panašiomis temomis, skaitytojus tradiciškai pamokau, kaip su keistaisiais mano herojais elgtis reikia. Jei abu esate mizantropai, suprasite vienas kitą be žodžių. Bet jei mizantropas tik jūsų pašnekovas, tuomet elkitės taip tarsi žaistumėte šachmatais su žmogumi, kuris moka jais žaisti, bet... nenori. Nes žaidimo taisykles jis laiko... asmenybės suvaržymu.  

Jau veik pabaiga. Tik prie šiandien pavartotų tarptautinių žodžių noriu pridėti dar du: mizoginiją (vyrų neapykantą moterims) ir mizandriją (moterų panieką ir nusivylimą vyrais). Bet apie tai rašinį sukurpkite patys.