Antarktidoje aptiktas „miegantis metano milžinas“, kuris labai greitai bunda - ir tai bloga žinia

Yra didelė tikimybė, kad šie povandeniniai fontanai, visiškai nematomi nuo paviršiaus, gali tapti nauja pavojinga jėga, kuri pagreitins klimato pokyčius planetoje ne į gerąją pusę.

Problemos po ledu

Taigi, tyrėjai užfiksavo metano išmetimą sekliose Ross jūros vietovėse. Tai įlanka prie pietinės Antarktidos pakrantės. 

Naujo tyrimo, paskelbto 2025 m. spalio 1 d. mokslo žurnale „Nature Communications“, autoriai priėjo prie išvados, kad šie dujų nuotėkiai greičiausiai yra susiję su visuotiniu atšilimu. 

Tačiau metanas savo ruožtu dar labiau pagreitina visuotinį temperatūros kilimą. Taigi galima konstatuoti, kad susidaro užburtas ir labai pavojingas ratas.

Nenuostabu, kad atradimą padariusių mokslininkų emocijos toli gražu nėra tokios džiaugsmingos, kaip pirmųjų atradėjų.

Kiekvieną kartą, kai atrandame kažką naujo ar sužinome apie tai, iš karto pajuntame susižavėjimą. 

Tačiau beveik iš karto šis susižavėjimas pakeičiamas nerimu ir susirūpinimu dėl to, ką visa tai reiškia, – sako tyrimų vadovė Sara Sibruk, jūrų biologė iš mokslo tyrimų instituto „Earth Sciences New Zealand“.

Iš pradžių mokslininkų komanda išvyko tirti tik vieną žinomą šaltinį Evans kyšulyje, esančiame vakarinėje Ross salos pusėje. 

Tačiau kokį nustebimą patyrė tyrėjai, kai atrado, kad jūros dugnas tiesiogine prasme nusėtas dešimtimis metano geizerių.

Nardytojai nusileido į dugną ir paėmė metano mėginius

Nerimą kelia tai, kad šis regionas buvo reguliariai tikrinamas dešimtmečius, tačiau mokslininkai nerado jokių šaltinių. 

Tai reiškia, kad didelio masto nuotėkis yra naujas reiškinys ir, tikėtina, sparčiai besivystantis.

Norėdami ištirti giluminius šaltinius, esančius 5–240 metrų gylyje po ledo paviršiumi, mokslininkai naudojo akustinius metodus, narus ir nuotoliniu būdu valdomą aparatą. 

Povandeniniai nuotėkiai sukuria burbuliukų srautus, o jūros dugne aplink juos susidaro būdingos baltos kilimėliai – mikrobų bendruomenių sankaupų, kurios ir yra indikatoriai mokslininkams.

Nematomas priešas, galingesnis už CO2

Kodėl šis atradimas taip sujaudino mokslinę bendruomenę? 

Metanas (CH4) – tai ne tik dar vienas šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai savotiška klimato kaitos „sunki artilerija“. 

Jo veikimo mechanizmas yra gebėjimas išlaikyti šilumą atmosferoje, sugeriant iš Žemės skleidžiamą spinduliavimą. 

Kai metanas tik patenka į atmosferą, jis išlaiko šilumą daug efektyviau nei anglies dioksidas (CO2) – maždaug 80 kartų efektyviau per pirmuosius 20 metų.

Sara Sibruk benzine pjūklu iškirto skylę ledo sluoksnyje, kad pasiektų po juo esantį vandenyną

Reikia pridurti, kad CO2 atmosferoje išlieka ilgiau. 

Todėl jis yra pavojingas ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau metanas gali veikti čia ir dabar, darant galingą, beveik momentinį smūgį klimato sistemai.

Iki šiol apie 60 % metano išmetimų buvo žmogaus veiklos – žemės ūkio ir iškastinio kuro deginimo – rezultatas. 

Likę 40 % teko gamtiniams šaltiniams. Tačiau dabar situacija labai greitai keičiasi.

Mokslininkai jau seniai ir ne be pagrindo baiminosi, kad šylant planetai atsivers nauji, iki šiol miegoję gamtinio metano šaltiniai. 

O Antarktida, šalčiausias ir mažiausiai ištirtas žemynas, gali pasirodyti esanti viena didžiausių tokių saugyklų.

Įsivaizduokite milžinišką uždarą sandėlį. Amžina žemė ir ledynai tūkstančius metų tarnavo kaip natūralus „dangtis“, sulaikantis milžiniškus metano atsargas hidratų pavidalu – kristalinių junginių, stabilių esant žemai temperatūrai ir aukštam slėgiui. 

Dabar, kai temperatūra kyla, šis dangtis pradeda atsiverti.

Ar domino efektas jau prasidėjo?

Kas šiuo metu sukelia nuotėkį? Kol kas nėra tikslaus atsakymo, bet tyrėjai pastebi nerimą keliančias paraleles. 

Panašūs procesai jau daugelį metų stebimi Arktyje, kur aptikta dešimtys tūkstančių metano nuotėkių. 

Paleontologiniai duomenys – liudijimai iš praeities – taip pat rodo, kad tokie išmetimai yra susiję su kriosferos pokyčiais, t. y. su žemės ledo, kuris anksčiau patikimai sulaikė šias chemines medžiagas, degradacija.

Krateris, susidaręs dėl metano sprogimo Jamale

Iki naujojo tyrimo Antarktidoje buvo užfiksuotas tik vienas patvirtintas metano nuotėkis, nustatytas dar 2011 m. Dabar jų yra dešimtys. 

Tai rodo, kad galbūt mes tampame didelio masto proceso pradžios liudininkais. 

Mokslininkai atrado „miegantį milžiną“ Antarkties leduose, kuris pradėjo pabusti. 

Tuo tarpu nė viena iš dabartinių klimato kaitos prognozių šio milžino neatsižvelgė.

Taigi, yra naujas, galingas ir nenuspėjamas veiksnys. 

Atsiranda vadinamasis teigiamas grįžtamasis ryšys: atšilimas tirpdo ledą, išlaisvindamas metaną; metanas sustiprina šiltnamio efektą, o tai veda prie naujo atšilimo ir tolesnio ledo tirpimo. 

Prasideda grandininė reakcija, kurią sustabdyti bus labai sunku.

Tačiau grėsmė neapsiriboja tik atmosfera. Dalis metano ištirpsta vandenyno vandenyje, sukeldama jo rūgštėjimą. 

Tai gali smogti trapioms Pietų vandenyno ekosistemoms, kuriose gyvena unikalios rūšys, įskaitant krilį, kuris yra maisto grandinės pagrindas banginiams, pingvinams ir ruoniams. 

Pasekmės gali būti nenuspėjamos.

Neaišku, kiek metano galiausiai paliks Antarktidą ir pateks į atmosferą, o kiek liks po tirpstančiu ledu. Bet aišku viena: nuotėkiai, sprendžiant iš visko, yra visuotiniai, ir tai tik pradžia.

Sibruk ir jos kolegos jau dabar ragina koordinuoti tarptautines pastangas, kad šie šaltiniai būtų skubiai ištirti. Supratimas apie grėsmės mastą ateina kartu su jos atradimu.

Kyla klausimas, kaip atrodys sekli Antarktidos pakrantės zona po penkerių ar dešimties metų. Ši sistema sparčiai keičiasi mūsų akyse...

Šaltinis: vsluh.net