Antrojo pasaulinio karo metu palaidoti sprogmenys tapo netikėtu namu Baltijos jūros gyventojams

Kaip rašo InteestingEngineering, remdamasis tyrimu, paskelbtu žurnale Communications Earth & Environment, ginklų palaidojimo vietoje mokslininkai aptiko daugiau gyvūnų ant kovinių galvučių nei aplinkiniame jūros dugne.

„Buvome pasirengę pamatyti žymiai mažesnį visų rūšių gyvūnų skaičių“, – pasakojo tyrimo autorius Andrejus Vedeninas iš Zenkbergo mokslinių tyrimų instituto Vokietijoje. „Tačiau viskas pasirodė esanti priešingai“.

Naujasis tyrimas buvo sutelktas į Liubeko įlanką, kur jūros dugne guli „Fau-1“ lėktuvų-raketų kovinės galvutės. 

Naudodami povandeninį aparatą, tyrėjai nufilmavo ant šių ginklų gyvenančių aktinių, jūrų žvaigždžių ir kitų jūros gyventojų tinklus.

Nuotrauka: Communications Earth & Environment

Vedeninas paaiškino, kad Baltijos jūroje nėra natūralių kietų paviršių. Jūros dugnas daugiausia sudarytas iš dumblo ir smėlio. 

Kovinės galvutės sukuria retą kietą substratą, prie kurio gali prisitvirtinti ir daugintis gyvūnai. Ši vieta taip pat yra palyginti izoliuota nuo žmogaus veiklos dėl cheminio užterštumo, o tai sukuria apsauginį apvalkalą laukiniams gyvūnams.

Prisitaikymas prie toksinių junginių

Tyrėjai aptiko apie 43 000 organizmų kvadratiniame metre, gyvenančių ant kovinių galvučių, palyginti su vos 8200 kvadratiniame metre aplinkiniuose nuosėdose.

Taigi, jūrinė gyvybė pasirodė esanti atspari tokiems toksinams kaip trotilas ir heksojenas. 

Koncentracijos svyravo nuo 30 nanogramų iki 2,7 miligramų litre, tačiau gyvūnai jautėsi puikiai.

Gyvūnai daugiausia apsigyveno ant metalinių korpusų, o ne ant sprogstamųjų medžiagų, o tai, tikriausiai, sumažino jų poveikį kenksmingoms cheminėms medžiagoms. 

Nuskendę laivai tapo prieglobsčiu laukiniams gyvūnams.