2024 m. astronautų nuotraukoje Čade esantis Iro ežeras atrodė kaip didelis, apvalus sidabrinis veidrodis.
Pačioje Čado širdyje astronautai padarė stulbinantį gamtos reiškinio kadrą – Iro ežeras virto milžinišku blizgančiu veidrodžiu, matomu net iš orbitos.
Šis regimasis efektas, vadinamas saulės blyksniu, atsirado dėl tobulo saulės, vandens paviršiaus ir stebėjimo taško išsidėstymo.
Apie tai pranešė „Live Science“.
Iro ežeras, esantis apie 100 km nuo Centrinės Afrikos Respublikos sienos, yra maždaug 12 km skersmens ir iš dalies jį maitina įtekančios Bacho-Salamat upės vandenys.
Šis Sahelio regionas – natūrali riba tarp Sacharos dykumos ir tropinių miškų – retai patenka į antraštes, tačiau šįkart sulaukė mokslininkų ir visuomenės dėmesio.
NASA nuotraukose matyti, kaip saulės šviesa, atsispindėdama nuo vandens paviršiaus, sukuria metalinį blizgesį. Kai kurios vietos atrodo baltos – tikėtina, tai debesų atspindžiai
Toks efektas galimas tik esant tiksliam saulės, stebėtojo ir objekto išsidėstymui, todėl dažniausiai fiksuojamas iš TKS (Tarptautinės kosminės stoties), o ne iš palydovų.
Meteorito kilmė?
Šį reiškinį dar labiau intriguoja kita hipotezė: manoma, kad ežeras galėjo susiformuoti senoviniame smūgio krateryje. Dar 1980-aisiais geologai šioje vietovėje rado deformuotų kristalų fragmentų – tai būdinga stipriems smūgiams iš kosmoso.
2024 m. tyrėjai paskelbė naujus duomenis, patvirtinančius šią teoriją.
Jie nustatė, kad Bacho-Salamat upės forma ir kryptis galėjo žymiai pasikeisti po susidūrimo. Be to, Iro ežeras pasižymi sezoniniu cikliškumu – sausros metu jis gali visiškai išdžiūti, o tai būdinga krateriniams ežerams.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tokia geologinė struktūra „vargiai galėjo susiformuoti be meteorito poveikio“, ir paragino atlikti išsamesnius tyrimus hipotezei patvirtinti. Jei ji pasitvirtins, Iro taps dar vienu svarbiu grandies elementu Žemės smūginių struktūrų tyrimuose.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą