Dirbtinis intelektas iki 2028 m. išprovokuos masinę ekonominę krizę: kas pirmieji praras darbus

Dirbtinio intelekto (DI) technologijų plėtra, kuriai buvo pranašaujamas pasaulinio klestėjimo variklio vaidmuo, gali tapti vienos giliausių ekonominių krizių JAV istorijoje katalizatoriumi. Apie tai rašo „New Format“.

Paskelbta „Citrini Research“ ekonominių tyrimų instituto ataskaita, pavadinimu „2028: Globali intelekto krizė“, Volstryte jau sukėlė paniką.

Po dokumento paviešinimo vasario 23 d. akcijų rinka akimirksniu sureagavo: technologijų milžinės IBM akcijos smuko 13 %, o „Datadog“, „CrowdStrike“ bei „Zscaler“ vertybiniai popieriai prarado po 9 % vertės.

Analitikų prognozėmis, iki 2028 m. JAV ekonomika gali susidurti su beprecedenčiu šoku. 

Ekspertai tikisi:

• Pagrindinio akcijų indekso S&P 500 kritimo 38 %;
• Staigaus nedarbo lygio šuolio iki 10,2 %;
• Kolapso kreditavimo srityje.

Pagrindinė priežastis – masinis DI diegimas. Ekonomistai aiškina paradoksą: nors DI pranoks visus lūkesčius dėl produktyvumo, gyventojams tai neatneš ekonominio bumo. Priešingai, bendrovės pradės masinius atleidimus, keisdamos darbuotojus gerokai pigesniais algoritmais.

Susidūrusios su mažėjančia gyventojų perkamąja galia ir krentančiomis pajamomis, korporacijos bus priverstos taupyti dar griežčiau.

Tai paleis griaunantį ciklą: naujos atleidimų bangos vardan investicijų į DI lemia dar didesnį vartotojų išlaidų nuosmukį, o tai galiausiai smogia socialinei struktūrai, finansų rinkoms ir nekilnojamojo turto sektoriui.

Kas praras darbą pirmieji?

Istoriškai kiekviena technologinė revoliucija kurdavo naujas profesijas. DI – ne išimtis: rinkoje atsiranda duomenų centrų inžinierių ar „prompčių“ (užklausų neuroniniams tinklams sudarymo) specialistų laisvų vietų. Tačiau naujų vietų kūrimo tempai katastrofiškai atsilieka nuo senųjų naikinimo greičio.

„Kiekvienai naujai darbo vietai, kurią sukuria DI, dešimtys senųjų tampa nereikalingos“, – pažymi analitikai.

Maža to, darbo užmokestis naujose pozicijose bus gerokai mažesnis už ankstesnius standartus. Iki 2028 m. pagrindinis smūgis teks biuro darbuotojams ir paslaugų sektoriui. Tuo tarpu situacija gamybos sektoriuje, statybose, sveikatos apsaugos ir amatų profesijose išliks santykinai stabili.

Nepaisant krizės, kai kurios korporacijos ir toliau fiksuos rekordinius pelnus dėl personalo išlaidų minimizavimo. Tačiau šie pinigai nustos cirkuliuoti ekonomikoje per analitikų, teisininkų, vadybininkų ar programuotojų atlyginimus.

Ekonomistai tai vadina „vaiduoklišku BVP“ – ekonomine veikla, kuri fiksuojama makroekonominėse ataskaitose, bet faktiškai neduoda naudos realiai ekonomikai ir visuomenei.

JAV vyriausybė anksčiau ar vėliau bandys įsikišti. Vienu iš gelbėjimo variantų įvardijamas vadinamasis „DI dividentas“ – mechanizmas, skirtas korporacijų viršpelnių perskirstymui piliečiams, praradusiems darbą.

„Tačiau socialinė struktūra griūva greičiau, nei gali judėti įstatymų leidybos procesas“, – įspėja ekspertai.