Archeologai rado akmens amžiaus berniuką, palaidotą elnio odoje ir su plunksniniu galvos apdangalu

Mikroskopiniai pėdsakai dirvožemyje

Iki šiol organinės medžiagos, tokios kaip kailis ar plunksnos, išlikdavo tik amžinajame įšale arba pelkėse. Tačiau archeologė Tuyya Kirkinen ir jos komanda išanalizavo 139 dirvožemio mėginius, naudodami sijojimo ir centrifugavimo metodiką. 

Tai leido po mikroskopu aptikti tūkstantmečius dūlėjusius mikropluoštus.

Įspūdingiausi radiniai:

Viename kape rastas vaiko skeletas, palaidotas šalia suaugusio vyro. Dirvožemio analizė parodė, kad vaikas greičiausiai dėvėjo elnio odos drabužius ir galvos apdangalą, papuoštą ryškiomis kėkšto ar genio plunksnomis.

Vyresnio amžiaus moters kapavietėje prie kulnų rasta baltų lapių (arba šermuonėlių) ir rudų plėšrūno plaukų pėdsakų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ji buvo palaidota su įvairiaspalviais kailiniais batais.

Kito jauno vyro galvos srityje aptikta triušių, lapių, šikšnosparnių ir net pelėdų kailio likučių kartu su elnio dantų karoliukais, kas rodo egzistavus sudėtingą dekoratyvinį galvos apdangalą.

Paukščių svarba mezolito bendruomenėse

Tyrimas parodė, kad mažiausiai 21 žmogus Skatelholme buvo palaidotas su plunksnomis, dažniausiai – vandens paukščių. Tai rodo, kad paukščiai senovės medžiotojų-rinkėjų kultūroje turėjo ne tik maistinę, bet ir gilią simbolinę bei estetinę reikšmę.

Mokslininkai pabrėžia, kad šis metodas dar bus tobulinamas, derinant jį su DNR analize, kas ateityje leis dar tiksliau nustatyti, kokių gyvūnų kailiais puošėsi mūsų protėviai prieš 7000 metų.

Šaltinis: Live Science / Archaeological and Anthropological Sciences