Fizikos dėsnių nepažeidė: astronomai išsiaiškino 20 metų senumo vieno galingiausių Visatos sprogimų paslaptį

2006 metais astronomai aptiko neįprastai didelės energijos gama spindulių pliūpsnį GRB 061201. Jo charakteristikos gerokai skyrėsi nuo kitų žinomų tokio tipo kosminių sprogimų, todėl mokslininkai beveik du dešimtmečius negalėjo paaiškinti, kas iš tiesų įvyko. Naujas tyrimas leidžia manyti, kad paslaptis pagaliau išspręsta.

Tyrimas paskelbtas žurnale The Astrophysical Journal.

Galingiausi sprogimai Visatoje

Gama spindulių pliūpsniai – vieni galingiausių žinomų įvykių Visatoje. Jie trunka vos kelias sekundes, tačiau per tą trumpą laiką gali išsiskirti milžiniškas energijos kiekis – tiek, kiek Saulė išspinduliuotų per trilijonus metų.

Tokie pliūpsniai, kaip GRB 061201, siejami su itin tankių kosminių objektų susiliejimu. Tai gali būti dviejų neutroninių žvaigždžių arba neutroninės žvaigždės ir žvaigždinės masės juodosios skylės susijungimas.

Tačiau norint tiksliai nustatyti, kas sukėlė konkretų gama spindulių pliūpsnį, būtina žinoti, kaip toli yra jo šaltinis. Nuo atstumo priklauso apskaičiuojama sprogimo energija ir kiti svarbūs fizikiniai parametrai.

Būtent čia ir slypėjo pagrindinė GRB 061201 paslaptis.

Galaktikos, kurioje įvyko sprogimas, niekas nematė

Po 2006 metais užfiksuoto pliūpsnio astronomai ilgai ieškojo galaktikos, kurioje galėjo įvykti šis įvykis, tačiau jos aptikti nepavyko.

Buvo svarstomi keli variantai: galbūt galaktika yra palyginti arti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių sunkiai pastebima, arba ji yra labai toli ir tokia blanki, kad ankstesni teleskopai jos tiesiog neįžvelgė.

Problema buvo ta, kad jeigu sprogimas iš tiesų būtų įvykęs netolimoje galaktikoje, jo energija ir kitos savybės rodytų itin greitą dviejų tankių objektų susiliejimą. Tačiau tokia išvada nesutapo su tuo, ką mokslininkai žino apie gravitacines bangas, kurios turėtų atsirasti tokio susiliejimo metu.

Į pagalbą pasitelktas Jamesas Webbas

Norėdami išspręsti mįslę, astronomai nukreipė Jameso Webbo kosminį teleskopą į regioną, kuriame buvo užfiksuotas GRB 061201.

Ir šįkart jie aptiko tai, ko anksčiau nematė kiti teleskopai – tolimą ir itin blausią galaktiką.

Šis atradimas pakeitė visą situaciją.

Jeigu GRB 061201 iš tiesų kilo būtent šioje tolimoje galaktikoje, jo apskaičiuota energija tampa visiškai suderinama su tuo, ko galima tikėtis tokioje distancijoje.

Be to, numanomas dviejų tankių objektų susiliejimo greitis daug geriau dera su gravitacinių bangų matavimais.

Fizikos dėsniai liko galioti

Taigi tai, kas beveik 20 metų atrodė kaip fizikos dėsniams prieštaraujantis kosminis reiškinys, greičiausiai turi kur kas paprastesnį paaiškinimą.

GRB 061201 veikiausiai nėra jokia fizikos anomalija – astronomai tiesiog ilgą laiką nežinojo tikslios jo kilmės vietos.

Vis dėlto galutinio atsakymo dar teks palaukti. Mokslininkams reikia tiksliau nustatyti aptiktos galaktikos atstumą ir patvirtinti, kad būtent joje prieš du dešimtmečius įvyko paslaptingasis gama spindulių pliūpsnis.

Jeigu tai bus patvirtinta, 20 metų trukusi kosminė mįslė bus išspręsta – ne atradus naują fizikos dėsnį, o pagaliau suradus trūkstamą dėlionės dalį.