Ką slėpė Džokondos šypsena: mokslininkai portrete aptiko retos ligos požymių

Mokslininkai ir medikai, analizavę portretą, daro prielaidą, kad modelis sirgo šeimine hipercholesterolemija. Tai genetinis medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio organizmas nesugeba pašalinti „blogojo“ cholesterolio, todėl jis kaupiasi audiniuose.

Tyrėjai pastebėjo dvi esmines detales, kurias L. da Vinčis, pasižymėjęs neįtikėtinu preciziškumu, užfiksavo modelyje:

Ksantelazma: gelsva dėmelė prie moters kairiojo akies voko (riebalų sankaupa).

Ksantoma: nedidelis iškilimas ant dešinės rankos (poodinis cholesterolio mazgelis).

Nors portretas nutapytas 1503–1506 metais, oficialus medicininis šios ligos aprašymas pasirodė tik 1852 metais. 

Taigi, „Mona Liza“ gali būti seniausias šios ligos „medicininis dokumentas“ pasaulyje.

Kas buvo paslaptingoji Liza Gerardini?

Dauguma meno istorikų sutaria, kad paveikslo modelis – Liza Gerardini, Florencijos šilko pirklio Francesco del Giocondo žmona. Istoriniai faktai papildo medicininę teoriją:

Liza Gerardini mirė būdama maždaug 37 metų.

Nors tiksli mirties priežastis nežinoma, šeiminė hipercholesterolemija dažnai sukelia ankstyvas ir sunkias širdies bei kraujagyslių komplikacijas.

Dailininko genijus ir anatomijos žinios

Leonardo da Vinčis nebuvo tik menininkas – jis buvo aistringas anatomas, skrodęs kūnus ir palikęs šimtus tikslių organų bei kraujagyslių eskizų. 

Medikai neabejoja: jo gebėjimas pastebėti ir perteikti smulkiausias kūno detales leidžia daryti prielaidą, kad minėti požymiai portrete nėra atsitiktinumas ar dažų defektas, o realių modelio bruožų atspindys.

Panašūs simptomai vėliau pastebėti ir kituose meno kūriniuose, pavyzdžiui, 1663 m. Franso Halso nutapytame „Senės portrete“. 

Šiandien skaičiuojama, kad ši paveldima liga pasitaiko maždaug vienam iš 250 žmonių.

Šaltinis: Wion News, Current Cardiology Reviews.