Kodėl žuvis gali tapti prabangos delikatesu, prieinamu tik turtingiesiems

Kaip rašo The Current, nors vandenynai atrodo beribiai, mokslininkai įspėja: žmonijos poveikis jų ekosistemoms pasiekia kritinę ribą.

Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto San Franciske, Nacionalinio ekologinės analizės ir sintezės centro (NCEAS), apskaičiavo, jog žmogaus veiklos įtaka vandenynams iki 2050 m. padvigubės. 

Tai apima vandenynų šilimą, žuvų išteklių nykimą, jūros lygio kilimą, rūgštėjimą ir taršą.

Nors mokslininkai kol kas nepateikė tikslių skaičių, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) dar pernai prognozavo, kad iki amžiaus vidurio pasauliniai žvejybos ištekliai sumažės bent 10 %.

Blogiausiu atveju, jei temperatūra pakils 3–4 °C, šimtmečio pabaigoje jūrų išteklių sumažėjimas sieks 30 % ir daugiau, paveikdamas 48 šalis.

Optimistiškesniu scenarijumi, jei pavyks sustabdyti atšilimą ties 1,5–2 °C, nuostoliai neviršys 10 %, bet vis tiek palies beveik visą pasaulį.

Ką tai reikštų Lietuvai?

© Dalios Bikauskaitės nuotr.

Baltijos jūra yra viena jautriausių pasaulio jūrų klimato kaitos poveikiui. Lietuvos jūrų tyrimų instituto mokslininkai jau dabar fiksuoja kelias grėsmingas tendencijas:

Šilimas: Baltijos jūra šyla sparčiau nei pasaulio vandenynų vidurkis, todėl kai kurios įprastos žuvų rūšys (pvz., menkės) gali trauktis į gilesnius ar šaltesnius vandenis.

Deguonies stygius: vis dažniau formuojasi vadinamosios „negyvosios zonos“, kuriose žuvys nebegali išgyventi dėl deguonies trūkumo.

Invazinės rūšys: šiltėjant vandeniui, daugėja invazinių rūšių, kurios konkuruoja su vietinėmis žuvimis ir keičia visą ekosistemą.

Pasak ekspertų, jei globali temperatūra kils 3–4 °C, Lietuvoje žvejų laimikiai gali sumažėti iki trečdalio dabartinio lygio, o menkė iš viso gali tapti retenybe. 

Tokiu atveju žuvis mūsų parduotuvėse brangtų ir pamažu taptų prabangos produktu.