Mokslininkai skelbia aliarmą: vandenynai greitai praranda deguonį, pavojuje – visa planeta

Prestižiniame žurnale „Limnology and Oceanography“ išspausdintame tyrime teigiama, kad vandens deoksigenaciją (deguonies praradimą) būtina skubiai įtraukti į vadinamąjį „Planetos ribų“ (Planetary Boundaries) modelį. 

Šį modelį dar 2009 m. sukūrė 28 pasaulinio lygio mokslininkai, siekdami įvardyti devynis esminius procesus, kurių peržengimas kelia grėsmę Žemės stabilumui.

„Mūsų planetos sveikata ir stabilumas priklauso nuo vandens ekosistemų, kurioms normaliam funkcionavimui būtinas deguonis. 

Šiuo tyrimu siekiama atkreipti dėmesį į vandens deoksigenaciją kaip į visuotinę grėsmę“, – pažymėjo tyrimo vadovė dr. Erica Ferrer iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje.

Kaip žmonija atima deguonį iš vandens?

Svarbu suprasti, kad jūrų gyvūnai kvėpuoja ne pačia vandens molekule (H2O), o vandenyje ištirpusiomis deguonies dujomis (O2).

Deguonies mažėjimą skatina keli pagrindiniai veiksniai:

Vandenynų šilimas: Žmonijos sukelta klimato kaita kelia vandens temperatūrą. Šiltesnis vanduo geba išlaikyti mažesnį ištirpusio deguonies kiekį. 

Be to, šiltas viršutinis vandens sluoksnis trukdo deguoniui susimaišyti ir patekti į gilesnius vandenyno sluoksnius.

Maitinamųjų medžiagų tarša: Žemės ūkis, pramonė ir buitinės nuotekos į vandenį išpila milžiniškus azoto bei fosforo kiekius. 

Tai sukelia masinį dumblių žydėjimą. Dumbliams nykstant ir pūvant, bakterijos suvartoja beveik visą aplinkui esantį deguonį, sukurdamas vadinamąsias „mirties zonas“.

Pagal ES „Copernicus“ stebėjimo programos duomenis, nuo XX a. šeštojo dešimtmečio Pasaulinis vandenynas jau neteko maždaug 2 % ištirpusio deguonies, o iki šio amžiaus pabaigos prognozuojamas papildomas 1–7 % sumažėjimas. 

Nors procentai atrodo nedideli, to pakanka, kad sutriktų trapi jūrų ekosistemų pusiausvyra.

Dešimtoji planetos riba

Šiuo metu žmonija jau yra peržengusi septynias iš devynių saugių planetos ribų (įskaitant klimato kaitą, gėlo vandens naudojimą ir biologinės įvairovės praradimą). 

E. Ferrer ir jos komanda įrodė, kad deguonies nykimas vandenyje yra glaudžiai susijęs su visomis kitomis ribomis ir stiprina jų neigiamą poveikį.

Mokslininkai įspėja, kad vandens deoksigenacija straigiai artėja prie „nesaugios ribos“, kurios padariniai Žemės sistemai bus negrįžtami mūsų gyvenimo laikotarpiu. 

Tyrimo autoriai siūlo įvesti keturis rodiklius deguonies būklei stebėti (įskaitant ištirpusio deguonies koncentraciją ir organizmų metabolinį indeksą), tikėdamiesi, kad tai suteiks pasaulio lyderiams aiškų gairių rinkinį šiai krizei valdyti.

Šaltinis: gizmodo.com