Mokslininkų atradimas: 15 milijonų metų senumo įprotis atskleidė, kaip žmonės išmoko kalbėti

Naujausias tyrimas atskleidžia, kad būtent juokas ir gebėjimas valdyti savo balsą galėjo tapti vienu svarbiausių žingsnių, atvėrusių duris pačios žmogaus kalbos atsiradimui.

Evoliucijos ritmas: nuo orаngutanų iki žmonių

Mokslininkai palygino šimpanzių, gorilų, orangutanų ir mažų vaikų juoką. Iš viso tyrėjai išnagrinėjo 140 epizodų, įrašytų žaidimų ir bakstelėjimų bei kutenimo metu.

Paaiškėjo, kad žmonių ir žmogbeždžionių juokas turi aiškų ritmą. Atskiri garsai pasigirsta beveik vienodais laiko intervalais, tarsi kas nors nepastebimai užduotų tempą.

Tačiau pats greitis skiriasi. Žmonės juokiasi greičiausiai iš visų. Po jų seka šimpanzės – mūsų artimiausi giminaičiai. 

Gorilos ir orangutanai juoko garsus skleidžia lėčiau.

Tyrėjų teigimu, evoliucijos eigoje juoko ritmas palaipsniui greitėjo. Tuo pat metu pati jo bazė galėjo egzistuoti jau pas bendrą žmogbeždžionių protėvį maždaug prieš 15 milijonų metų.

Lankstumas, atvėręs kelią žodžiams

Tačiau žmonės išmoko dar vieną neįprastą triuką. Mes gebame keisti juoką priklausomai nuo situacijos. Kutenimo metu jis skamba kitaip nei draugų kompanijoje, oficialiame priėmime ar nepatogaus pokalbio metu.

Pas beždžiones tokio lankstumo kol kas pastebėti nepavyko. Jų juokas žaidimų ir kutenimo metu pasirodė esąs kur kas panašesnis.

Būtent gebėjimas valdyti balsą, keisti ritmą ir pritaikyti garsus prie aplinkybių galėjo tapti vienu iš žingsnių į kalbos atsiradimą. 

Tiesiog likus ilgam laikui iki pirmųjų žodžių, mūsų protėviai jau treniravosi valdyti kvėpavimą, balsą ir ritmą. Ir darė tai pačiu netikėčiausiu momentu – kai jiems buvo juokinga.

Šaltinis: press.lv