Mokslininkai sužavėti: atrastas tarpžvaigždinis tunelis, jungiantis mūsų Saulės sistemą su kitomis žvaigždėmis

Pasak Daily Mail, Makso Planko instituto tyrėjai nustatė du karštus kanalus, besitęsiančius per milžiniškas kosmoso sritis. Tam jie panaudojo tūkstančius matavimų, atliktų rentgeno teleskopu eROSITA, kuris buvo paleistas 2019 metais.

Paaiškėjo, kad Saulė yra žemo tankio burbulo centre, kurio dydis siekia apie 300 šviesmečių.

Iš šio burbulo išeina didžiuliai tarpžvaigždiniai tuneliai. Vienas kanalas nukreiptas į Kentauro žvaigždyną, prasiskverbdamas pro aplinkinę šaltą erdvę.

Antrasis jungia Saulės sistemą su Didžiojo Šuns žvaigždynu.

Mokslininkai mano, kad šie du kanalai gali būti didesnės išsišakojusios sistemos dalis, jungianti įvairias žvaigždžių formavimosi sritis.

Kaip aiškina tyrėjai, mūsų Saulės sistema yra vadinamajame Vietiniame karštajame burbule – karštos, išretėjusios erdvės regione, kuris susiformavo prieš 10–20 mln. metų dėl supernovų sprogimų. 

Šie sprogimai sukūrė karštos plazmos bangas, kurios nustūmė dujas ir dulkes, palikdamos tuščią, įkaitusią sritį.

Naudodami eROSITA, esantį už 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės, mokslininkai galėjo užfiksuoti labai silpną rentgeno spinduliuotę, kurios mūsų planetos atmosfera neiškreipė. 

Kartu su 1990 m. paleisto teleskopo ROSAT duomenimis buvo sukurtas tiksliausias Visatos rentgeno „atlasas“.

Atrasta, kad Galaktikos šiaurė yra daug šaltesnė nei pietūs, o tai rodo Vietinio karštojo burbulo išsiplėtimą į mažesnio tankio erdvę. 

Taip susiformavo tarpžvaigždinis tunelis į Kentauro žvaigždyną, o anksčiau žinomas tunelis veda į Didįjį Šunį, jungdamas burbulą su Gamo ūku.

Tyrėjai pabrėžia, kad tokie tuneliai gali būti išsišakojusio tinklo dalis, jungiančio žvaigždžių gimimo sritis Paukščių Take.

Šias struktūras formuoja supernovų sprogimai ir žvaigždžių vėjai, kurie veikia galaktinę aplinką bei prisideda prie naujų žvaigždžių atsiradimo.

Įdomu tai, kad Saulė į šį burbulą pateko atsitiktinai vos prieš kelis milijonus metų, nors jos amžius siekia 4,6 mlrd. metų. Dabar ji užima santykinai centrinę padėtį Vietiniame karštajame burbule.