Neįtikėtina: archeologai teigia radę tikslią vietą, kurioje Jėzus pagydė aklą žmogų

Evangelijose aprašoma, kaip Kristus grąžino regėjimą elgetai, pasiuntęs jį nusiprausti Siloamo baseine, Jeruzalėje.

Dabar archeologai senovinėje miesto dalyje rado monumentalią užtvanką, žyminčią buvusią šio baseino vietą.

O pati struktūra galėjo būti pastatyta Jėzaus protėvių laikais – prieš maždaug 2800 metų, valdant Judėjos karaliams Joašui ir Amacijui.

Kasimo darbų vadovas Itamaras Berko iš Izraelio senienų tarnybos (IAA) teigė, kad šis atradimas suteikia apčiuopiamą ryšį su šventraštyje aprašyta vieta.

„Jei iki šiol apie Siloamo baseino egzistavimą galėjome tik skaityti Biblijoje, tai dabar matome jo apčiuopiamus likučius, gyvuojančius 2800 metų,- sakė jis.

„Už mūsų – monumentali užtvankos siena, milžiniško dydžio, daugiau nei 11 metrų aukščio, datuojama prieš 2800 metų – Pirmosios Šventyklos laikotarpiu, karalių Joašo ir Amacijo laikais.“

Jis pridūrė: „Dėl itin tikslaus mokslinio datavimo pirmą kartą galime tiksliai nurodyti struktūrą, kuri buvo pagrindas Siloamo baseino statybai – apie kurį iki šiol žinojome tik iš Biblijos ir istorinių šaltinių.“

Berko ir jo bendraautoriai Nahshonas Szantonas bei Filipas Vukosavovićius šią sieną apibūdino kaip „įspūdingų matmenų“.

Ji yra 12 metrų aukščio, daugiau nei 8 metrų pločio ir mažiausiai 21 metro ilgio – ji tęsiasi toliau nei dabartinės kasinėjimų ribos.

Be šios sienos Siloamo baseinas nebūtų buvęs įmanomas.

Dr. Szantonas paaiškino: „Tai – žemiausias taškas senovės Jeruzalėje.

Visa vietovėje iškritusi liūčių ir lietaus nuotekų masė suplūsdavo būtent čia – į šį centrinį, didžiulį miesto drenažo baseiną.

Jeigu ne ši užtvankos siena, vanduo, tekantis šiuo kanalu, paprasčiausiai nutekėtų į Kidrono slėnį ir tiesiai į Negyvąją jūrą.“

Sienos neįprasta konstrukcija leido ją datuoti labai tiksliai, teigia Johanna Regev ir Elisabetta Boaretto iš Vaismano mokslo instituto.

Be to, būtent tuo laikotarpiu buvo fiksuotas neįprastai mažas kritulių kiekis, o tai leidžia manyti, kad baseinas buvo pastatytas kaip atsakas į klimato pokyčius.

Mokslininkės Johanna Regev ir Elisabetta Boaretto paaiškino:

„Trumpaamžės šakelės ir šakos, įmaišytos į užtvankos statybinį skiedinį, suteikė aiškią datą – IX a. pr. Kr. pabaiga, su išskirtiniu tikslumu – vos apie 10 metų paklaida. Tai itin retas pasiekimas datuojant senovinius radinius.“

„Norėdamos užbaigti klimato rekonstrukciją, šią datą integravome su esamais klimato duomenimis.“

„Visa surinkta informacija rodė žemo kritulių kiekio laikotarpį, kurį pertraukdavo trumpos, bet labai intensyvios liūtys, galinčios sukelti staigius potvynius.“

„Vadinasi, tokios didelio masto vandens infrastruktūros kūrimas buvo tiesioginis atsakas į klimato kaitą ir sausros sąlygas, lydimas staigių liūčių.“

Dr. Szanton toliau komentavo:

„Tai – vienas įspūdingiausių ir reikšmingiausių Pirmosios Šventyklos laikotarpio archeologinių radinių Jeruzalėje, išsilaikęs neįtikėtinai gerai.“

„Atskleista užtvanka kelia pagarbą ir atveria naujas tyrimų kryptis.“

„Užtvankos ir Siloamo baseino atradimas Dovydo mieste – tai atkaklumo, profesionalumo ir archeologinio ryžto rezultatas.“

„Per pastaruosius metus Jeruzalė atsiskleidė kaip niekad anksčiau – su visais savo laikotarpiais, sluoksniais ir kultūromis – ir mūsų dar laukia daug netikėtumų.“

Šaltinis: dailymail.co.uk