Netikėtas atradimas Žemės gelmėse: mokslininkai aptiko nepaaiškinamą mantijos deformaciją
Ignoruota kryptis pasirodė esanti svarbi
Viršutinėje Žemės mantijoje vyrauja olivinas. Dešimtmečius buvo manoma, kad šis mineralas deformuojasi tik dviem pagrindinėmis kryptimis (vadinamomis „a“ ir „c“).
Trečioji kryptis – „b“ – mokslininkų buvo ignoruojama, nes laikyta per daug reta, kad turėtų kokios nors įtakos globaliems procesams.
Naujausio tyrimo duomenys rodo ką kita:
Analizuojant kristalus nustatyta, kad net 17 % jų turi deformacijos požymių būtent „b“ kryptimi.
Liverpulio universiteto geologo Johno Wheelerio teigimu, šis atradimas leidžia kur kas tiksliau nustatyti gylį ir sąlygas (slėgį bei temperatūrą), kuriose vyksta mantijos poslinkiai.
Defektams aptikti buvo pasitelkta elektronų atgalinės sklaidos difrakcija bei peršviečiamoji elektronų mikroskopija, leidusi patvirtinti subtilius kristalinės struktūros pokyčius.
Gyvybės paieškos po žeme: nuo Atakamos iki Marso
Šis atradimas papildo kitas pastarojo meto sensacijas apie procesus po Žemės paviršiumi. Pavyzdžiui, po sausiausia planetos vieta – Atakamos dykuma (Čilė) – dviejų metrų gylyje buvo aptikta paslėpta mikrobinė ekosistema.
Ši „požeminė oazė“ iš esmės keičia mokslininkų požiūrį į gyvybės paieškas Marse. Jei mikroorganizmai gali klestėti ekstremaliomis sąlygomis giliai po žeme, tikėtina, kad ir Raudonojoje planetoje gyvybės pėdsakų reikėtų ieškoti ne paviršiuje, o saugiose požeminėse nišose, kur jos nepasiekia radiacija.
Rašyti komentarą