Netikėtas mokslininkų atradimas Viduržemio jūroje: kašalotai „kalba“ skirtingais dialektais

Rytinėje jūros dalyje užfiksuoti gyvūnai naudoja pastebimai pagreitintą garsų seką, palyginti su savo vakariniais kaimynais. Kaip vystėsi ši neįtikėtina gyvūnų kalbos evoliucija ir kodėl mokslininkai tai lygina su žmonių kalbos tarmėmis?

Kašalotai Viduržemio jūroje bendrauja skirtingomis tarmėmis

Apie tai, kad skirtingose Viduržemio jūros dalyse gyvenantys kašalotai turi savo dialektus, tapo žinoma iš tyrimo, publikuoto žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“. Gauti rezultatai gali suteikti naujų įžvalgų apie gyvūnų kalbos vystymąsi ir evoliuciją.

Kašalotai – stambūs dantytieji jūrų žinduoliai, paplitę viso pasaulio vandenynuose. Jie gali sverti daugiau nei 40 tonų ir pasiekti 16 metrų ilgį. 

Šie gigantai medžioklės metu geba panirti į 600 metrų gylį, kur ieško kalmarų, rajų, ryklių ir giliavandenių žuvų. Plaukiodami kartu, šie itin socialūs gyvūnai bendrauja greitais spragsėjimais. 

Tokia seka paprastai yra unikali kiekvienai kultūrinei grupei ir veikia kaip savotiškas balsinis parašas.

Dvi kašalotų grupės ir jų kilmė

Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 20 tūkstančių metų kašalotų grupė per Gibraltaro sąsiaurį įplaukė į Viduržemio jūrą, kur pasiliko iki šiol. Šie individai retai palieka jūrą, o kiti kašalotai į šį regioną beveik neužklysta, todėl jie laikomi genetiškai izoliuota subpopuliacija. 

Šiai grupei gresia išnykimas: skaičiuojama, kad gamtoje liko nuo 250 iki 2500 lytiškai subrendusių individų.

„Aš visada juos laikiau savotiškais ekscentriškais kašalotų pasaulio atstovais“, – pasakojo tyrimo bendraautoris, Bristolio universiteto biologas Tayloras Gershas.

Ilgus metus tyrėjai buvo įsitikinę, kad visi Viduržemio jūros kašalotai naudoja charakteringą kodą „3+1“ – trys spragsėjimai, pauzė ir ketvirtas spragsėjimas.

Vakarietiškas ir rytietiškas dialektai

Tačiau T. Gershas su kolegomis išanalizavo 5291 kodą, įrašytą 2003–2021 metų laikotarpiu, ir priėjo prie išvados, kad skirtingose jūros dalyse kašalotai naudoja nevienodus dialektus.

Vakariniame regione, netoli Balearų salų (Ispanija), banginiai naudoja klasikinį kodą „3+1“, kurį mokslininkai pavadino vakariniu dialektu. Tuo tarpu gyvūnai iš rytinės dalies, netoli Graikijos įdubos prie Kretos salos, perėjo prie greitesnės to paties kodo versijos – rytinio dialekto.

Įdomu tai, kad vakarų kašalotai beveik be išimčių naudojosi tik savo tarme. Rytiniai kašalotai dažniausiai bendravo greitesniu ritmu, tačiau keturiuose įrašuose tyrėjai užfiksavo, kaip jie persijungė į vakarinį dialektą. Tai rodo jų gebėjimą keisti bendravimo variantus.

Šie rezultatai sutampa su prielaida, kad kašalotai iš pradžių apsigyveno vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, o vėliau pamažu išplito į rytus.

Kašalotai gyvena ilgai – apie 60 metų. Tyrėjai daro prielaidą, kad rytinis dialektas formavosi pamažu, galbūt šimtus ar tūkstančius metų. Tai reiškia, kad kol žmonės aplink Viduržemio jūrą kūrė savo kalbas bei kultūras, vietiniai kašalotai taip pat perdavinėjo savo balso tradicijas iš kartos į kartą.

Šaltinis: Biological Sciences