„Paskutinio teismo dienos ledynas“ gali užtvindyti Žemę: ar mokslininkams pavyks išgelbėti pasaulį?

Jutikliai po kilometro gylio ledu

Šiuo metu komanda vykdo sudėtingus inžinerinius darbus: per beveik kilometro gylio gręžinį į ledą leidžiamas šviesolaidinis kabelis. 

Tikslas – pasiekti įžeminimo liniją, kur vandenynas plauna ledyną iš apačios. Tuo pat metu Pietų Korėjos ledlaužis RV Araon leidžia robotus į Amundseno jūros dugną.

Surinkti duomenys padės atsakyti į pagrindinį klausimą: ar įmanoma fiziškai sustabdyti ledyno tirpimą?

Radikalus planas: 80 kilometrų ilgio uždanga

Mokslininkai siūlo idėją, kuri dar neseniai skambėjo kaip mokslinė fantastika – įrengti milžinišką povandeninę „užuolaidą“.

Kaip tai veiktų? Šiltas vandenyno vanduo kanjonais teka link ledyno pagrindo. Pastatyta 150 metrų aukščio ir 80 kilometrų ilgio užtvara galėtų nukreipti šias sroves tolyn.

Kaina: Projekto įgyvendinimas gali kainuoti nuo 40 iki 80 mlrd. JAV dolerių.

Alternatyva: Nieko nedarant, prisitaikymas prie kylančio jūros lygio kasmet kainuotų apie 40 mlrd. JAV dolerių.

„Pasaulis pasirinks sprendimą, kuris bus mažiausiai žiaurus“, – teigia Niujorko universiteto klimatologas Davidas Hollandas, pabrėždamas, kad tradicinė dekarbonizacija vyksta per lėtai.

Geoinžinerija: gelbėjimo valtis ar pavojingas nukrypimas?

Nors tokie projektai kaip ar bandymai „priklijuoti“ ledyną prie uolienos išsiurbiant vandenį sulaukia milijoninių investicijų, mokslo bendruomenėje verda aršios diskusijos.

Kritikų argumentai:

• Tai brangus ir techniškai neįmanomas projektas.
• Intervencija gali negrįžtamai pažeisti unikalias ekosistemas.
• Tai atitraukia dėmesį nuo pagrindinės problemos – iškastinio kuro naudojimo mažinimo.

Šalininkų argumentai:

Net jei dekarbonizacija įvyktų rytoj, Tveito ledynas gali būti jau peržengęs „negrįžtamo lūžio“ tašką.

„Dokumentuoti kriosferos pokyčius – tai tas pats, kas rinktis geriausią vietą 'Titanike' klausytis muzikos. Geoinžinerija yra gelbėjimo valčių nuleidimas“, – sako projekto iniciatorius Johnas Moore'as.

Ateitis – reguliuojamas klimatas?

Mokslininkai sutinka: Tveito ledynas veikia kaip kamštis Vakarų Antarkties ledo skydui. Jei šis skydas ištirptų, vandenyno lygis pakiltų net 5 metrais. 

Davidas Hollandas prognozuoja, kad po 1000 metų Žemės klimatas bus reguliuojamas lygiai taip pat, kaip šiandien reguliuojame temperatūrą „išmaniajame name“. 

Klausimas tik vienas – ar žmonija spės sukurti šias technologijas iki tol, kol vandenynas pasibels į mūsų namų duris?