Paslaptingi priešistorinių žmonių akmenys Pirėnuose pribloškė mokslininkus: ką jie išsiaiškino

Ar gali būti, kad vario lydymo paslaptys čia buvo perduodamos iš kartos į kartą ištisus tūkstantmečius?

Urvas – priešistorinė vario gamykla

Mokslininkai 2235 m virš jūros lygio esančiame urve rado apie 200 žalios uolienos fragmentų.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad tai – malachitas, mineralas, naudojamas variui gauti. Įdomiausia tai, kad šie akmenys urve neatsirado natūraliai – juos ten specialiai atgabeno žmonės.

Ką atskleidė tyrimas:

Terminis apdorojimas: Dauguma fragmentų buvo paveikti aukštos temperatūros. Tai įrodo, kad urve buvę židiniai nebuvo skirti tik šilumai – jie tarnavo kaip primityvios krosnies dalis mineralų apdorojimui.

Laiko skalė: Pirmieji žmonės urve apsigyveno dar tarp 5000 ir 4300 m. pr. m. e., tačiau intensyviausia veikla vyko vario amžiaus įkarštyje (3600–2400 m. pr. m. e.).

Tradicijos: Tyrėjai mano, kad žinios apie šią vietą ir jos išteklius buvo perduodamos kaip vertingas šeimos ar genties palikimas.

Ne tik darbas, bet ir sakralinė vieta

Be metalurgijos pėdsakų, archeologai aptiko radinių, leidžiančių pažvelgti į kasdienį ir dvasinį priešistorės žmonių gyvenimą:

Papuošalai: Pailgas pakabukas iš moliuskų kriauklės ir pragręžtas rudosios meškos dantis.

Žmogaus palaikai: Rasti pieno dantis ir piršto kaulas sufleruoja, kad urvas galėjo tarnauti ne tik kaip stovykla, bet ir kaip laidojimo vieta.

„Pirmą kartą Pirėnuose rasta aukštikalnių gyvenvietė, pasižyminti tokiu intensyvumu ir tiesioginiu mineralinių išteklių naudojimu pačiame urve“, – teigia Barselonos autonominio universiteto archeologas Carlos Tornero.

Šaltinis: „Livescience“