Paslaptis 6200 metrų gylyje: japonų mokslininkai aptiko gyvybės pėdsakų ten, kur jos mažiausiai tikėtasi

Ištyrus juos paaiškėjo, kad tai ne kas kita, o itin retų gelmių gyventojų perėjimo kapsulės.

Robotas aptiko keistas juodas sferas

Atradimas padarytas naudojant nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą. Beveik 6,2 km gylyje mokslininkai pastebėjo prie uolienų tvirtai prilipusias melsvai juodas sferas. 

Kadangi tokiame gylyje biologiniai duomenys yra itin skurdūs, Tokijo ir Hokaido universitetų tyrėjai nusprendė paimti kelis pavyzdžius analizei.

Mokslininkas Yasunori Kano, pilotavęs aparatą, pripažino, kad komanda iš pradžių net nebuvo tikra, ar tai kiaušiniai, ar kokia nors kita gyvybės forma, pavyzdžiui, pirmuonys.

Kas iš tiesų slėpėsi viduje?

Tikrasis nustebimas laukė laboratorijoje, kai tyrėjas Keiichi Kakui atvėrė vieną iš sferų.

Perpjovus kapsulę, iš jos ištekėjo pieniškas skystis, o viduje pasirodė trapūs, balti organizmai.

Paaiškėjo, kad tai – plokščiosios kirmėlės (Platyhelminthes). Kiekviename kokone vystėsi po kelis individus.

Iki šiol mokslininkai nebuvo matę tokių giliavandenių plokščiųjų kirmėlių kokonų ir net nežinojo, kaip jie atrodo.

Naujas gylio rekordas

DNR analizė patvirtino, kad tai – anksčiau neaprašyta plokščiųjų kirmėlių rūšis. Tai oficialiai tapo giliausiu užfiksuotu laisvai gyvenančių plokščiųjų kirmėlių radiniu pasaulyje.

Ankstesnis rekordas: Buvo apie 5200 metrų (tačiau tas radinys buvo abejotinas, nes egzemplioriai rasti ant dreifuojančių medžiagų).

Naujas faktas: Šis atradimas įrodo, kad šie organizmai nuolat gyvena ir dauginasi beveik 6200 metrų gylyje, tiesiogiai ant vandenyno dugno uolienų.

Mokslininkus labiausiai nustebino tai, kad šios giliavandenės kirmėlės išoriškai beveik nesiskiria nuo savo „giminaičių“, gyvenančių sekliuose vandenyse. 

Tai kelia daugybę klausimų apie tai, kaip tokie trapūs organizmai geba prisitaikyti ir vystytis ekstremaliomis sąlygomis, kurios anksčiau buvo laikomos netinkamomis jų rūšiai.

Šaltinis: Parengta pagal „The Daily Galaxy“ ir žurnalą „Biology Letters“