Peru rasti „neįmanomos“ civilizacijos miesto griuvėsiai

2025 m. liepos mėn., po kelerių metų kasinėjimų, archeologų komanda paskelbė, kad po dykumos smėliu aptiko maždaug 3800 metų senumo Peniko miesto griuvėsius. 

Ši gyvenvietė priklausė karalų civilizacijai – vienai seniausių pasaulyje.

Dar gerokai prieš inkų, majų ir actekų klestėjimą, šiuolaikinės Peru pakrantė buvo karalų namai. Jų pagrindinis miestas – Karal-Suppe (arba tiesiog Karal) – klestėjo maždaug prieš 5000 metų, kai kitoje pasaulio pusėje vystėsi Mesopotamijos ir Senovės Egipto civilizacijos. 

Nuo 2009 m. Karal-Suppe įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Skirtingai nuo daugelio senovės valstybių, karalai nestatė gynybinių sienų ir neturėjo ginklų.

Tyrėjai mano, kad jų visuomenė buvo pagrįsta prekyba, ritualais ir abipusiu susitarimu, o ne karu.

Archeologų skaičiavimais, Karale ir aplinkiniuose kaimuose gyveno apie 3000 žmonių. 

Dėl palankios padėties Supės slėnyje jie palaikė prekybinius ryšius su pakrantės, Andų ir net tolimosios Amazonės gyventojais. 

Karalai augino medvilnę, daržoves ir vaisius, o mainais gaudavo naudingąsias iškasenas ir egzotinius gyvūnus. 

Jie taip pat vertėsi žvejyba ir jūros gėrybių rinkimu pakrantėje.

Karalų architektūra ir kultūra stebino savo išsivystymo lygiu. 

Jų amfiteatrai buvo pastatyti atsižvelgiant į regiono seisminį aktyvumą ir turėjo specialią akustiką, pritaikytą masiniams susibūrimams.

 Muzika ir ritualai vaidino svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime.

Maždaug prieš 4000 metų karalai susidūrė su globaliu klimato kataklizmu. Regione prasidėjo sausra, kuri truko daugiau nei šimtmetį. 

Upės ir laukai išdžiūvo, o tai sukėlė badą ir privertė gyventojus palikti didingus miestus, įskaitant Karal-Supę.

Ilgą laiką tyrinėtojai manė, kad Karalo gyventojai persikėlė į pakrantę, kur galėjo išgyventi žvejojant ir renkant moliuskus. 

Tačiau dabartinis Peniko miesto griuvėsių atradimas parodė, kad dalis gyventojų pasirinko kitą strategiją.

Peniko yra įsikūręs apie 600 metrų virš jūros lygio, netoli tirpstančio vandens šaltinių, tekančių iš Andų ledynų. Tai suteikė jo gyventojams stabilų vandens šaltinį net ir sausros metu.

Labiausiai stebina tai, kad persikėlimas įvyko be karų ar vidaus konfliktų. 

Archeologai nerado ginklų ar įtvirtintų sienų pėdsakų – tai retas reiškinys laikotarpiu, kai ištekliai buvo riboti.

Peniko jau iš dalies atidarytas lankytojams. 

Čia galima pamatyti šventyklų, gyvenamųjų pastatų ir apvalių centrinių aikščių liekanas. 

Manoma, kad šios aikštės buvo administraciniai centrai, o visuomenė galėjo turėti konsensuso valdymo elementų – panašių į tuos, kurie šiek tiek vėliau atsirado senovės Graikijoje.

Vietiniai gidai jau kviečia turistus aplankyti Supės slėnį, kol ši vieta dar mažai žinoma. 

Tačiau archeologai pažymi, kad didžioji miesto dalis vis dar yra paslėpta po smėliu, o tyrimai tik prasideda.